Seimo narė R. Tamašunienė pabrėžė, kad, nors mūsų šalyje ir toliau fiksuojamas ekonomikos augimas, šio gerėjimo, bendrojo šalies produkto, kurį kuria kiekvienas dirbantis pilietis, augimą per menkai pajunta tie žmonės, kurie jį kuria, nuogąstavo parlamentarė.

„Mūsų parengta programa apima visas socialiai jautrias gyventojų grupes: vaikus, jaunas šeimas ir senjorus. Siūlome įstatymų projektų ir įstatymų pakeitimų socialinį paketą" – pabrėžė LLRA frakcijos seniūnė.

Pristatydama projektų paketą, R. Tamašunienė kaip didžiausią išskyrė Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo projektą, kuris, siekiant paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų, numato kas mėnesį skirti 120 eurų dydžio išmoką gimus antrajai ir kitoms atžaloms. Partija siūlo, kad įstatymo įgyvendinimui reikalingos biudžeto lėšos būtų gaunamos apmokestinant bankų aktyvus ir didelius prekybos tinklus.

LLRA taip pat siūlo įvesti kortelę daugiavaikėms šeimoms, kuri vadintųsi "3 plius", kai šeima yra daugiavaikė, turi 3 ir daugiau vaikų. „Manau, kad privataus sektoriaus prestižas būtų taikyti nuolaidas už savo prekes ir paslaugas daugiavaikių šeimų nariams ir turėti tokį ženklą, kad jie remia daugiavaikes šeimas Lietuvoje. Tai būtų didelis prestižas", - teigė R. Tamašunienė.

Parlamentarė pabrėžė, kad per prasidedančią pavasario sesiją LLRA ir toliau sieks, kad būtų priimta dar anksčiau įregistruota pataisa, kuri leis sumažinti PVM būtiniausioms maisto prekėms. R. Tamašunienė kaip sektiną pavyzdį nurodė kaimyninę Lenkiją, kurioje maisto produktams taikomas sumažintas mokestinis tarifas, maistas yra pigesnis, todėl nemažai Lietuvos gyventojų važiuoja apsipirkti pas kaimynus.

LLRA frakcijos seniūnė taip pat pranešė apie partijos siekį, kad būtų priimtos pataisos, kurių tikslas yra, kad senatvės pensijos pagrindinė ir kintanti dalis būtų lygi 35 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Parlamentarė pabrėžė, kad per artėjančią sesiją bus aktualūs ir partijos anksčiau įregistruoti projektai. „Tai projektai dėl tautinių mažumų funkcionavimo, jų siekių, lūkesčių ir teisėtų reikalavimų, projektai, reglamentuojantys švietimo sritį, gyvybės apsaugą, jų likimas priklauso nuo daugumos geros politinės valios", – nurodė politikė ir išreiškė viltį, kad šios pataisos bus plačiau nagrinėjamos ir aptariamos per Seimo pavasario sesiją.

Komentuodamas frakcijos artimiausių mėnesių darbų planą, Valdemar Tomaševski pabrėžė, kad partijos parengtų projektų dauguma yra susijusi su valstybės socialine politika. Šioje srityje, apgailestavo politikas, per pastaruosius metus daug nenuveikta. „Lyginant su mūsų kaimynais, turime prasčiausius rodiklius pagal pensijų, atlyginimų dydžius ir apskritai gyvenimo kokybę", – nuogąstavo V. Tomaševski ir pridūrė, kad tai vyksta nepaisant to, kad Lietuvos ir kaimyninių šalių ekonominiai rodikliai yra panašūs.

„Kaimyninėje Lenkijoje BVP vienam gyventojui siekia apie 13 tūkst. dolerių, pas mus panašiai. Tuo tarpu žmonių pajamos yra žymiai didesnės – pensijos didesnės apie 60 proc., o vidutinis darbo užmokestis – apie 40 proc., o kainos žemesnės apie 30 proc. Kyla klausimas, kaip galima pragyventi Lietuvoje ir kodėl taip yra? Dėl to parengėme ir teikiama taip daug socialiai orientuotų pasiūlymų", - aiškino partijos pirmininkas.

V. Tomaševskio teigimu, LLRA pasiūlymus parengė išsamiai ir kompleksiškai – partija ne tik pateikė konkrečius pakeitimų pasiūlymus, bet ir nurodė, iš kur galima gauti finansavimą jų įgyvendinimui. Partijos lyderis priminė, kad LLRA dar 2012 m. į savo rinkimų programą įtraukė pasiūlymus apmokestinti bankų pelną ir prekybos tinklus, tačiau anuomet jų priėmimui pritrūko valdančiųjų politinės valios.

LLRA lyderis taip pat įvertino naujausius politinius įvykius mūsų šalyje. Partijos pirmininko nuomone, politinės partijos aktyviai ruošiasi spalio 9 d. įvyksiantiems Seimo rinkimams, tačiau panašių gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo pasiūlymų, kokius pateikė LLRA frakcija, nepateikė.

Politikas nurodė, kad dažnai valdantieji nurodo, kad vienai ar kitai iniciatyvai nėra pinigų. „Pinigų yra, tik valdžia nenori jų skirti paprastam žmogui" – įvertino V. Tomaševski ir pateikė keletą pavyzdžių, įskaitant tai, kad pastaruoju metu šalyje streikuoja švietimo sistemos darbuotojai, kurie reikalauja finansavimo padidinimo švietimo sričiai. Pradžioje valdantieji tikino, kad nėra galimybės pagerinti švietimo darbuotojų finansinės padėties, tačiau po šalį užplūdusios protesto akcijų bangos pinigų rado, o po kurio laiko rado jų dar daugiau. Panašiai buvo ir su gynybos finansavimo padidinimu.

Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas pabrėžė, kad, nepaisant pasipriešinimo ir įvairių kliūčių, 8 parlamentarus buriančiai LLRA frakcijai šioje Seimo kadencijoje pavyko išspręsti keletą visai šaliai svarbių klausimų. „Turint vos 8 Seimo narius, šioje parlamento kadencijoje mums pavyko išspręsti keletą labai svarbių klausimų, pvz., padidinti finansavimą vietos keliams, sumažinti PVM tarifą turizmo sektoriui, todėl turizmo srityje dirbantys subjektai geba konkuruoti su kaimynais, padidėjo įplaukos į biudžetą", - nurodė.

„Tai akivaizdus politinės korupcijos ir šiurkščių pažeidimų atvejis", - pasakė V. Tomaševski paklaustas, kaip vertina neskaidrių konkursų į tarnybą ir dokumentų klastojimo atvejus Vilniaus m. savivaldybės administracijoje. Spaudoje pasirodė pranešimų apie konkursą į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pareigas. Žiniasklaida praneša, kad konkursą laimėjusi Eglė Stonkutė neatsakė net į 4 iš 6 konkursinių klausimų, o vietoj vieno komisijos protokolo buvo surašyti 3 visiškai skirtingi protokolai. Žiniasklaidos priemonių duomenimis, E. Stonkutė buvo premjero A. Kubiliaus patarėja, o jos ankstesnė profesinė veikla buvo susijusi su žemės ūkiu, o ne švietimu, kultūra ar sportu, t.y. jos dabar sostinėje kuruojamomis sritimis.

Politikas taip pat sukritikavo sostinėje valdančių liberalų ir konservatorių sprendimą dėl darželių finansavimo. „Vilniaus valdžia priėmė sprendimą skirti 100 eurų kiekvienam vaikui, lankančiam privatų darželį sostinėje. 6 milijonai eurų per metus – tai didžiuliai pinigai, skiriami privatininkams. Svarbi šioje situacijoje aplinkybė yra ta, kad nemažai darželių sostinėje priklauso konservatorių partijos pirmininko žmonai A. Landsbergienei. Šių pinigų negauna tėvai, jie tiesiogiai pervedami į darželių sąskaitas. Taip pat pabrėžtina, kad tik 1072 šeimos prašė skirti vietas savivaldybės darželiuose, o pinigai pervedami į privačių savininkų sąskaitas net už 4160 darželinukų, kurių tėvai jau seniai savo vaikus veda į privatų darželį. Be to, tiek privatūs, tiek savivaldybės vaikų darželiai už kiekvieną vaiką gauna kas mėnesį 80 eurų dydžio darželinuko krepšelį. Tai šiurkštūs korupcijos pavyzdžiai. Apie tai būtina kalbėti garsiai", - mano V. Tomaševski.

• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
• fot. Marian Paliuškevič fot. Marian Paliuškevič
•