1986 m. balandžio 26 d. įvyko Černobylio atominės elektrinės (toliau – Černobylio AE) branduolinė avarija, turėjusi globalaus masto pasekmių. Didžiulis radioaktyviųjų medžiagų debesis keliavo per Europą, jis siekė ir pietvakarinę Lietuvos dalį.

Nors Lietuvai tiesioginės grėsmės Rusija nekelia, nesaugumo dėl tokios kaimynės regione netrūksta, o hibridinis karas vyksta ne tik tarp Rusijos ir Lietuvos, bet ir visame pasaulyje, interviu Kroatijos naujienų portalui „Euractiv Croatia“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, pabrėždamas, kad bendros ES kariuomenės idėja yra „keista, nes niekas nežino, kas vyksta“, o gandai apie tokių karinių pajėgų sukūrimą gali sukelti abejonių dėl „mūsų transatlantinių ryšių“.

Lietuvos gyventojai užsienio politiką ir diplomatiją laiko reikšmingais šalies ir jos gyventojų saugumo užtikrinimo veiksniais, iš esmės pritaria valdžios institucijų vykdomai šalies užsienio politikai, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija, o didžiausią grėsmę jaučia iš Rusijos.

NATO valstybės dėl galimos Rusijos grėsmės daugiau lėšų skirs gynybai. 2018 metais Aljanso partnerių europiečių ir Kanados išlaidos šiai sričiai, pirmaisiais vertinimais, augs 3,82 proc., ketvirtadienio vakarą gynybos ministrų susirikime Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 2017-aisiais išlaidos gynybai dar augo 5,21 proc.

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, rašoma Valstybės saugumo departamento veiklos ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Lietuva atsiduria tarp didžiausią skurdo ir socialinės atskirties grėsmę patiriančių Europos Sąjungos valstybių.