Koronaviruso infekcija į žmogaus organizmą patenka per ausis ir akis, o ne nosį ir burną, kaukės apsaugo nuo baudų, o ne nuo viruso. Tai – pora iš daugelio mitų, apipynusių koronavirusą ir sklandančių viešojoje erdvėje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Specialistai pabrėžia, kad mitai išlieka didžiule problema, o žmonės, kurie netiki koronaviruso egzistavimu ir nesilaiko saugumo reikalavimų, leidžia infekcijai toliau plisti.

Šiandien Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje buvo aptarta epidemiologinė situacija šalies mastu.

Kovo mėnesį Lietuvą pasiekusi pandemija ne tik sukėlė visuotiną grėsmę žmonių sveikatai – ji pakeitė ir daugelio kasdienybę, kelionių planus. Laisvas keliavimas po pasaulį buvo sustabdytas, o keliukai, kuriais kasdien buvo kertama siena su kaimyninėmis šalimis – netikėtai uždaryti. Ir, nors vasarą buvo bandoma grįžti į įprastas vėžes, dėl augančio koronaviruso susirgimų skaičiaus paveiktų šalių sąrašas vėl ilgėja.

Koronaviruso infekcijos atvejams kasdien sparčiai augant, o židiniams – plečiantis, epidemiologai pripažįsta, kad antroji banga – jau Lietuvoje. Tiesa, nors dar neprasidėjo didžiuosiuose miestuose, regionuose ji jau pastebima. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės Rolandos Lingienės, labiausiai antroji banga nuo pirmosios skiriasi tuo, kad infekcija dažniausiai nustatoma jauniems asmenims.

Kol Vyriausybė, savivaldybės, gydymo ir kitos įstaigos sprendė, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, ne ką mažiau svarbių sprendimų buvo ieškoma ir švietimo įstaigoms. Pamokų perkėlimas į virtualią erdvę kėlė daug iššūkių, tačiau pavasario praktika parodė, kad lietuvių mokslo skaitmenizavimas – negąsdina. Galvojama, kad net pasibaigus koronaviruso pandemijai ir esant poreikiui, būtų galima ir toliau taikyti nuotolinio mokymosi praktiką – pavyzdžiui, vyraujant šalčiams, karščiams ar gripo epidemijai.

Sparčiai blogėjant koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių ir ribojimų, padėsiančių sustabdyti infekcijos plitimą. Atnaujintame Vyriausybės nutarime trumpinamas maitinimo įstaigų darbo laikas, pakeisti paveiktų šalių sąrašo sudarymo principai, nustatytas laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitų vietų lankytojų privalomas registravimas.

Ketvirtadienį vykusioje neformalioje Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijoje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė su kolegomis aptarė tolesnius strateginius veiksmus dėl Migracijos ir prieglobsčio paktą bei Europos policijos partnerystės vystymo.

Pandemija pakeitė ne tik medikų ar policininkų darbą, bet ir savivaldybių bei viešojo sektoriaus įstaigų kasdienybę. Siekiant apsaugoti vieni kitus, buvo stengiamasi kuo daugiau darbų perkelti į virtualią erdvę. Vis tik, kol vieni gyventojai nesunkiai prisitaikė prie besikeičiančios tvarkos, kiti piktinosi negalintys gauti paslaugų įprastu būdu.

Ketvirtadienį vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lietuvos socialinių inovacijų klasterio direktorė Laura Kairienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį – sieks užtikrinti bendruomenių ir institucijų dialogą, plėtoti visuomenei aktualias inovatyvias veiklas, skelbiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Šiandien Vyriausybėje vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pristatė Civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketą siekiant užtikrinti kryptingą pasirengimą ekstremalioms situacijoms bei efektyvų ekstremaliųjų situacijų valdymą.