Iš viso per pirmą šių metų pusmetį didžiausia šalies draudimo bendrovė užfiksavo daugiau nei 6,3 tūkst. atvejų, kai klientams priklausantys pastatai ar namų turtas nukentėjo nuo galingo vėjo gūsių, žaibo, krušos ar liūties. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, audrų sukeltų žalų skaičius šiemet buvo net 3 kartus didesnis.
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas sako, kad vien tik audros ir gamtos jėgų sukeltiems nuostoliams atlyginti „Lietuvos draudimas“ per pirmąjį metų pusmetį jau išmokėjo daugiau nei 2,6 mln. eurų. Vidutinė dėl gamtinių stichijų išmokėtų nuostolių suma vienam klientui siekia beveik 500 eurų. Didžiausias pavienis nuostolis dėl gamtos stichijų šiemet buvo įvertintas 50 tūkst. eurų – sugadinta vėjo jėgainė.
Apdorojęs tūkstančius pranešimų apie šiemet dėl stichijų patirtas žalas, „Lietuvos draudimas“ sudarė gamtinių jėgų rizikos žemėlapį. Žemėlapis atskleidžia, kur dažniausiai nuo gamtos žalų šiemet kentėjo gyventojų namai, kotedžai, sodybos ir butai, o spalvos intensyvumas parodo, kokia dalis pastatų konkrečiame regione patyrė audros žalą.
Stipriausiai nukentėjo Vakarų Lietuva
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, stipriausi smūgiai šiemet teko Vakarų Lietuvai. Į labiausiai paveiktų regionų TOP5 patenka Klaipėdos, Šilutės, Kretingos rajonai bei Palangos miestas. Čia dėl audrų gyventojų būstai kentėjo beveik 6 kartus dažniau, palyginus su mažiausiomis audrų paveiktomis šalies vietovėmis.
Kiek mažiau nukentėjo žmonės, gyvenantys Jurbarko, Pagėgių, Rietavo, Skuodo ir Vilniaus apylinkėse. Tarp dešimties mažiausiai šių metų pirmąjį pusmetį nuostolių dėl audrų patyrusių vietovių yra Ukmergės, Zarasų, Varėnos, Joniškio, Pakruojo, Mažeikių ir Kazlų Rūdos rajonai bei Alytaus miestas.
Draudimo ekspertai sako, kad šiltuoju metų laiku audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais, o 2020-tieji tikrai įeis į istoriją kaip metai, kuriais užfiksuota itin daug stichinių nelaimių žalų. Įvertinant tai, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų ir du trečdaliai butų yra neapdrausti, jų savininkams žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų.
Mažiausiai nukenčia butai, pasigendama rūpesčio namais, ūkiniais pastatais ir sandėliais
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas atkreipia dėmesį, kad nuo gamtos jėgų, vertinant žalą pastatams, apie 6 kartus dažniau nukenčia nuosavi namai nei butai. Kai kalbame apie vidaus turto žalas, nuosavi namai, palyginus su butais, nukenčia 3 kartus dažniau.
„Kalbant apie žalų pobūdį, nuo namų stiprus vėjas nuplėšia stogus ar jų dalis, aplaužo apdailos detales, apgriauna kaminus. Nuo stipraus vėjo nukenčia ir lauko statiniai – šiltnamiai, pavėsinės. Vasarą kylantys ekstremalūs gamtos reiškiniai paprastai neapsiriboja tik stipriu lietumi ar vėju. Gyventojų turtas dažnai būna paveikiamas ir krušos: ledo gabalėliai pažeidžia automobilius, stogelius, stogines ir šiltnamius. Aktyvūs žaibavimai, perkūnijos sukelia viršįtampius tiek butų, tiek namų gyventojams, dėl kurių sugadinama buities, šildymo sistemos technika ar apskritai pastato elektros instaliacija“, – pasakoja A. Gimbickas.
