Spausdinti šį puslapį

„Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius

2019-11-13, 11:08
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
„Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius pixabay.com asociatyvi nuotr.

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad situacijos nevaldymo jausmas yra tokio streso priežastis – tai įrodo, kad be augančių kaštų, turimų skolų, neplanuotų išlaidų, amerikiečiams didelį nerimą kelia ir pensijos bei gyvenimo joje planavimas.

„JAV finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ 2018 metų duomenimis, 44 proc. amerikiečių patiria pinigų stresą, tuo tarpu asmeniniai santykiai stresu tampa 25 proc., o darbas – 18 proc. amerikiečių. 41 proc. tyrime dalyvavusių žmonių stresą reiškė būsimos pensijos planavimas. Tikėtina, kad Lietuvoje rezultatai galėtų būti panašūs. Be to, finansinį stresą dar labiau padidina periodiškai ekonomiką perkraunančios krizės, kuriose ne visi ir ne visuomet sugebame įžvelgti ne tik praradimus, bet ir progas“, – sako Šarūnas Ruzgys.

Kaip apsaugoti pinigus nuo savęs

Apie tai, kad pastangos nuolat bent truputį atsidėti „juodai“ dienai gali tapti geriausiu praeityje priimtu sprendimu, kalbama nuolat. Dar asmeninių finansų sveikatą pataiso ir pasitikėjimą savimi padidina tikslingai mažinami įsiskolinimai, apkarpomos nebūtinos išlaidos bei žinojimas, kad turima santaupų nenumatytoms išlaidoms.

„Netikėtų atvejų gali nutikti įvairių: tai ir problemos su sveikata, ir atlyginimo sumažėjimas ar net darbo praradimas, komunalinės avarijos, kurias tenka taisyti nedelsiant. Štai kodėl santaupas rekomenduojama numatyti konkretiems tikslams, o tolimiems ilgalaikiams tikslams skirtų pinigų tiesiog neliesti, kitaip tariant, apsaugoti juos nuo savęs. Šiuo atžvilgiu II pakopoje iki pat pensijos saugomos dirbančiųjų santaupos nebus pravalgytos iki pensijos“, – teigia Š. Ruzgys.

Be to, skaičiuojama, kad ir didesnės ar mažesnės išorinės ekonominės krizės ištinka maždaug kas 7-10 metų, joms imunitetą išugdyti nėra paprasta, informuojama pranešime spaudai. Net ir atsakingai elgiantis su pinigais ekstremalios sąlygos gali neapsaugoti nuo pagundos priimti rizikingus finansinius sprendimus ir taip dar labiau save nuskriausti.

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai paveikė globali 2008 metų finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau II pensijų pakopoje kaupiamos ir nuolat investuojamos apie 90 proc. mūsų šalies dirbančiųjų lėšos buvo apsaugotos.

 

Komentuoti