Smulkmena – didžiausia Lietuvos įmonė „Vilniaus prekyba" į valstybės iždą nesumokėjo 720 milijonų litų, – tvirtina vienas iš holdingo akcininkų, galima sakyti, atgailaujantis gangsteris Mindaugas Marcinkevičius, įsivėlęs į finansinį ginčą su buvusiu savo verslo partneriu, pagrindiniu VP akcininku Nerijumi Numavičiumi.

Širvintų r. savivaldybės valdantieji „ieško“ lėšų savo priešrinkiminiams pažadams apmokėti. Lėšos, kaip žinia, nenukrenta iš dangaus. Savivaldybės biudžetas magiškai nepasipildo visiems valdžios parodomiesiems šou įgyvendinti. Be to, savivaldybės  skolinimosi limitas taip pat beveik  išnaudotas. Bet išlaidauti juk taip norisi!

Lietuvos žiniasklaida pastaruoju metu juokiasi iš naujausių mūsų valdžios iniciatyvų – švęsti kiekvieną istorinį įvykį, kurio metu mes galėjome priversti paklusti savo amžinus priešus maskolius. Šį kartą kalba eina apie 1655 m. rugpjūčio 8-osios įvykį Vilniuje prie Žaliojo tilto.

„Nuolat iššiepto veido riteris“ meras Remigijus Šimašius ką tik atliko tokį didvyrišką žygdarbį, kuriuo jau užsitikrino vietą istorijoje arba kaltinamųjų suole.

Vilniaus mero pavaduotojas socialdemokratas Gintaras Paluckas dar gerokai prieš skandalą, vadinamą švietimo tinklo „optimizavimu“ sostinėje, parašė labai drąsų straipsnį „Lenkų klausimu“, kuriame įrodė, kodėl neketina dalyvauti politiniame tarpukario recidyve.

Sostinės Liberalų-konservatorių dauguma siaučia. Nepaisant stipraus vietinės bendruomenės pasipriešinimo bei Vyriausybės rekomendacijų, suteikiančių galimybę pratęsti reformą dvejiems metams, pakeitė devynių mokyklų statusą, sumažinusi jas iš vidurinių iki pagrindinių. Absoliuti jų dauguma yra tautinių mažumų mokyklos: 6 rusų, dvi lenkų ir viena lietuvių.

Pagrindinis Lietuvos nacionalistų (tautininkų) veikėjas Gintaras Songaila vyriausybės buvo paaukštintas. Jis tapo valstybės institucijos – Žiniasklaidos, radijo ir televizijos paramos fondo – vadovu. Tokiu būdu vienas iš Lietuvos dešiniojo sektoriaus vadeivų kasmet turės apie 3 mln. eurų, kuriuos Lietuvos valstybė skiria remti mūsų valstybės žiniasklaidą, biudžetą.

Liberalų partijos tautinių bendrijų komiteto pirmininkė Julija Mackievič viename portale neseniai paskelbė tekstą, kurio pavadinime aiškiai sako, kad neleisime (suprask – mes, liberalai), kad tautinių mažumų mokyklos taptų priešrinkiminių veiksmų ir žaidimų įkaitais.

Štai ir išlindo yla iš maišo! Šią savaitę Vilniaus miesto vicemeras, konservatorius Valdas Benkunskas prisipažino, kokia yra tikroji problemų akredituojant legendinę „Penktąją" - Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą priežastis. Ogi vienintelė kliūtis, pasirodo, yra „Penktosios" mokyklos lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis pastatas. Vicemeras paprasčiausiai nori pavogti pastatą iš tautinių mažumų bendruomenės, kurios vaikai mokosi šioje mokykloje. Ponas Benkunskas, nepaisant to, kad turėjo gan nemažai laiko, nesugebėjo sugalvoti jokio logiško argumento, kodėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla negali tapti gimnazija – juk visus formalumus mokykla jau yra sutvarkiusi.

Europą užplūdo beveik Sacharos karščiai. Karštis tiesiog liejasi iš dangaus. Nežinau, kaip jūs tai iškenčiate, bet esu tikras, kad kai kuriems ši anomali temperatūra aiškiai įkyrėjo. Neseniai  perskaičiau, kad kažkoks latvis Janis Kuzinis, „asociacijos prieš fašizmą“ narys, pradėjo rinkti parašus, kad Latvija atgautų... Palangą ir su ja besiribojantį Baltijos jūros šelfą.