Žinomas lenkų publicistas Rafal Ziemkiewicz, analizuodamas emigracijos krizę, neseniai rašė, kad svetimšalių invazija į Europą yra neišvengiama. Savo argumentus parėmė, jeigu apibendrintume vienu sakiniu, amžinuoju stipresniojo dėsniu, visada veikusiu nepriklausomai nuo to, kokiame civilizacijos lygyje buvo žmonija.

Po to, kai mūsų valstybė „Sąjūdžio“ lyderių buvo išplėšta iš sovietų okupanto letenų, ji priminė labai blogai sukirptą paltuką: nemadingą, šlykštų, varžantį judesius ir smaugiantį apykaklės  srityje, – per daug elgetišką prieš mus atsivėrusiems Europos salonams.

Sustiprintos teismų valdžios, kitaip dar vadinamos trečiąja valdžia, pavydžiai valstybėse išlaiko autonomiją. Tai nuo politikų nepriklausomas organas, rūpestingai (bent teoriškai) saugantis, kad valstybėje būtų laikomasi teisės.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą projektą Pabradės vaikų globos namai (PVGN) taptų Pabradės socialinės globos namų Vaikų socialinės globos (PSGN) padaliniu. Pabradės vaikų globos namų gyventojus buvo numatyta išskirstyti šia tvarka: 13 vaikų apgyvendinti dviejuose „bendruomeniniuose vaikų globos namuose“, 10 vaikų „grupinio gyvenimo namuose“ ir 7 vaikus „savarankiško gyvenimo namuose“.  Tam  įgyvendinti Ministerija ketino nuomoti vaikams atskirus namus ar butus.  Dirbti su vaikais numatyta 10,5 etato socialinių darbuotojų ir 18 etatų socialinio darbuotojo padėjėjai – siūlomas darbas 28,5 darbuotojams iš 38 šiuo metu dirbančiųjų.

Su viščiuku broileriu, kurio svorį sparčiai pripūtė (suprask – svoriui atsiliekant), konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį palygino socialdemokratas Juras Požela. Tai buvo socialdemokrato atsakymas konservatoriaus priekabių premjerui A. Butkevičiui, kuriam G. Landsbergis prikišo nesąžiningą jo šeimos narių verslą, atžvilgiu. Jis norėjo garsiai ir solidžiai uždainuoti, o išėjo tik silpnas „pakudakavimas“, – atsikirto dėl premjero atakos jo partijos kolega.

Rugsėjo 16-osios vakaras mūsų šalyje buvo itin audringas. Po pergalingos lietuvių kovos su Italijos rinktine krepšinio aistruoliai rėkė, verkė, juokėsi, glebėsčiavosi ir skandavo „Mes laimėjom“. Adrenalinas ir  entuziazmas staiga prižadino dirbtinį patriotizmą, todėl lietuviai drąsiai prognozavo, jog mūsų rinktinė, ko gero, stipriausia Europoje. Juk esam tik per žingsnį nuo medalių, pergalė ranka pasiekiama, o kiek konkurentų šioje kovoje jau nušluota nuo kelio! Taip, mes laimėsim, mes geriausi!

Buvęs Vytauto Landsbergio patarėjas Ramūnas Bogdanas, šiuo metu dirbantis portalo Delfi  publicistu, neseniai pasirodė naujame bažnyčios cenzoriaus amplua. Geriausias to pavyzdys yra prieš kelias dienas pasirodęs jo straipsnis „Bažnyčios tarnautojų ir koloradų draugystė“, kuriame iš bažnyčios hierarchų reikalauja bausmių tiems, kurie rugsėjo 2-ąją dalyvavo šventosiose mišiose Aušros Vartuose ir meldėsi, kad Lietuvoje būtų išsaugotas lenkų švietimas.

Net opios socialinės problemos ir tragedijomis pasibaigiantys įvykiai globos įstaigose nesulaukia tokios žaibiškos socialinės apsaugos ir darbo ministrės A.Pabedinskienės reakcijos, kaip Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro statyba. Reakcija išreiškiama ne paramos forma, ne skiriamų lėšų dydžiu, bet kaltinimais ir kritika. Net neįsigilinusi į projekto įgyvendinimo esmę, kažką, kažkur išgirdusi ar perskaičiusi, ministrė viešai paskelbia nepritarianti vaikų namų statybai.  

Prieš naujojo politinio sezono pradžią mūsų šalyje žurnalistai ir politologai spėlioja, ar įmanomas scenarijus, kad naujasis Seimas jau bus be Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo" (TT). Tokie klausimai kyla todėl, kad iki šiol buvusių populiarių partijų reitingai tirpsta kaip sniegas kovo saulėje.

Kas pasidarė su teisingumu Lietuvoje? Ar kas nors dar gina mūsų šalies pilietį? Ar kam nors rūpi Lietuvos jaunuolio ateitis ir jo išsilavinimas?  Klausimų daugiau negu atsakymų... Yra vilties, kad žmogų, tuo labiau jaunuolį, kuris tampa valdžios vyrų auka, bent gali apginti teismas. Pasirodo, ne visada... Net ir teismuose, matyt, nėra teisingumo ir teisybės. Bet nuo pradžių...