Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras atkreipia dėmesį, kad dabartine geopolitine situacija gali pasinaudoti ir finansiniai sukčiai. Socialiniuose tinkluose prisidengę fiktyviais paramos fondais, jie gali raginti pervesti lėšas Ukrainai, bet pervedami pinigai gali atsidurti sukčių sąskaitose, rašoma pranešime spaudai. Norint to išvengti, rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelis paramos gavėjo ženklus, kurie leis įsitikinti, ar jis yra patikimas.

Lietuvoje kasmet į Darbo ginčų komisiją dėl įvairiausių priežasčių ir nusiskundimų kreipiasi daugiau nei 7 tūkstančiai pareiškėjų. Nors yra paplitusi nuomonė, esą komisija labiau palaiko darbuotojus ir darbdaviui laimėti darbo ginčą yra labai sudėtinga, ji nėra teisinga. Jei darbdavys pagrindžia savo poziciją ir pateikia įrodymus, jo galimybės laimėti ginčą yra tokios pačios kaip darbuotojo.

Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc.

Iki pandemijos skaitmenizacijos galimybių neišnaudoję verslai jai įsisiūbavus stipriai pasigailėjo. Tad geriausias laikas skaitmenizuotis buvo vakar. Sekantis palankiausias metas – šiandien. Tendencija labai aiški – skaitmenizavo procesas tik intensyvės, atnešdamas naujus iššūkius bei atverdamas neribotas galimybes.

2021 m. balandį lietuviškajame feisbuke pradėjo veikti virtualus patrulis – puiki ir neabejotinai reikalinga iniciatyva kontroliuoti čia vykdomus pažeidimus. Nuo patruliavimo pradžios iki lapkričio gauta per 2,7 tūkst. pranešimų apie neleistiną elgesį. Toks skaičius greičiausiai nenustebintų nė vieno, bent keletą valandų per dieną praleidžiančio „scrollinant“ veidaknygėje. Vieša paslaptis – nereikia vargti, kad bent vieną tokį pažeidėją pastebėtume ir patys. Kasdien vien šioje platformoje atsiranda įvairaus, neaiškaus turinio – nuo pyktį komentaruose liejančių tautiečių iki siūlomo greito internetinio uždarbio, kurį žmonės pamažu jau ima atpažinti kaip sukčiavimą. Užfiksavus tokį atvejį, galima informuoti virtualų patrulį, o šis, savo ruožtu, pradės nuo įspėjimo, tačiau vėliau gali grėsti ir kitokie nemalonumai, pavyzdžiui, ikiteisminiai tyrimai.

Kainos kyla ir dar kils – žiniasklaidoje pranešimų antraštės mirga nuo žinučių apie kainų augimą, o žmonės priversti spręsti savo kasdienius rūpesčius ir suktis iš padėties: iš ko sumokėti mokesčius ar kaip nusipirkti būtiniausių produktų, įsipilti degalų. Valdantieji, pasiklydę „vertybinės“ užsienio politikos paieškose, atrodo, palieka savo piliečiams kapstytis patiems. Štai finansų ministrė, paklausta apie Lenkijos iniciatyvas dėl augančių infliacijos rodiklių, pareiškia, kad esame skirtingos valstybės. Gal skirtingos, o gal valdantiesiems patogu taip galvoti ir kitus bandyti įtikinti? Pridėtinės vertės mokestį (PVM) mažina ir kitos Europos Sąjungos šalys: Čekija, Ispanija, Latvija, Italija, Kipras, taip pat Lenkija. Lietuva ir toliau karštligiškai laikosi pozicijos, kad PVM mažinimas nieko neduos. Kitos valstybės sugeba naudą paskaičiuoti, o mes, matyt, esame išskirtiniai? Lyg pas mus ir žmonės, ir verslas iš kitokio molio nulipdyti.

„Aukšti lūkesčiai mokiniams“. Šie žodžiai, girdimi švietimo erdvėje, sukelia įvairius jausmus: nuo nežinios ir pasimetimo iki nustebimo, džiugesio ar net įkvėpimo. Išties, mokytojo lūkesčiai yra svarbūs – jie turi didelę įtaką moksleiviams, jų lūkesčiams, mokymosi procesui ir pasiekimams. Todėl svarbu, kad visiems mokiniams būtų brėžiami aukšti lūkesčiai, taip padedant atskleisti jų stipriąsias puses. Tačiau negana tik pasakyti „Tu gali“: reikia dirbti, priimti iššūkius ir dar labiau stengtis.

Šiuolaikinis jaunimas su technologijomis susipažįsta ankstyvoje vaikystėje, todėl skaitmeninėje erdvėje jaučiasi kaip žuvis vandenyje – dažnai ją išmano geriau nei suaugusieji.