Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas apskritai yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir bendrai visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši sąvoka tampa šiek tiek nuvalkiota, tikintis, kad lyderiai bus visur, visada, kad lyderiais taps visi ir kad lyderiai gali viską. Atrodo, kad lyderystė yra per daug romantizuojama, priskiriant lyderystei ypatingą reikšmę ir svorį, tačiau nematant lyderystės kaip proceso, kuriame pamirštame ir svarbą tų, kurie seka.

Vis sparčiau augant e. prekybos sektoriui, atėjo laikas ir teisės aktų korekcijoms. Nuo birželio pradžios įsigaliojo naujos Europos Sąjungos taisyklės vertikaliems susitarimams, kurios itin aktualios elektroninės prekybos įmonėms. Svarbiausius aspektus, kuriuos turėtų žinoti įmonės, aptarė advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė, Europos Sąjungos, konkurencijos ir reguliacinės teisės ekspertė Rita Paukštė.

„Ukrainos karo pradžioje matėme, kaip vangiai reaguoja visa Vakarų Europa, todėl daugelis mūsų, ir aš asmeniškai, buvome nusivylę. Skirtingų šalių universitetų vadovai, netgi išreiškus poziciją savo šalies vadovybei, vengdavo ir nedrįsdavo aiškiai suformuluoti institucinių nuostatų. Turiu pripažinti, kad mane tai labai stipriai nuvylė ir negaliu su tuo susitaikyti. Tikrai norėjosi ne tokių nugludintų, politiškai korektiškų frazių, bet drąsesnės ir aiškesnės pozicijos šios agresijos, karo atžvilgiu. Suprantu, kad daug kas priklauso nuo politinio, istorinio ir geografinio konteksto, tačiau būtent akademinė aplinka turi būti jautriausia ir operatyviausia atliepiant humanistines vertybes“, – įsitikinusi prof. Ineta Dabašinskienė – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė bei „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė.

Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS). Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos?

Senajame žemyne susidariusi geopolitinė situacija ir Europos Sąjungos taikomos sankcijos ribojant tam tikrą komercinę veiklą nulėmė sutrūkinėjusias tiekimo grandines ir daugybę verslų privertė ieškoti naujų tiekėjų. Dėl viso to dabar stebime ne tik kai kurių prekių trūkumą, bet ir reikšmingai išaugusias žaliavų kainas. Tai verslams sukelia nemažai komercinių problemų, kurių viena opiausių – viešojo pirkimo sutarčių įgyvendinimas. Mat galimybė pasikeitus situacijai koreguoti kainas ir taip įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra apribota specifinėmis taisyklėmis. Visgi, persiderėti iš anksto sutartą viešojo pirkimo sutarties kainą dėl gerokai pabrangusių žaliavų kainų įmanoma, tereikia remtis keliais svarbiais argumentais.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Vaiva Mašidlauskienė

Pastaruoju metu kylant elektros energijos, kuro ir šildymo kainoms, į tai priversti reaguoti ir įvairias paslaugas teikiantys verslininkai. Norėdami išsilaikyti, jie taip pat priversti didinti kainas net ir ilgalaikes paslaugų sutartis, kuriose fiksuotos mokamos sumos, turintiems klientams. Visgi, kokias teises taip elgtis turi verslas ir ką reikia žinoti jo klientui?

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau.

Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui, tačiau dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis.

„Nereikėjo flirtuoti“, „Gavo, ko nusipelnė“, „Man taip nenutiktų“ – tokius ir panašius komentarus girdime nuolat. Psichologai įvardija įvairių tipų klaidas, kurias daro kaltinantieji aukas.