Įvairiomis akių ligomis serga maždaug kas šeštas šalies gyventojas, o pacientų srautas pas oftalmologus gydymo įstaigose pernai buvo trečias pagal dydį po odontologų bei fizine reabilitacija užsiimančių medikų. Draudikai pastebi, kad oftalmologo konsultacijos ypač dažnos tarp biurų darbuotojų, o sveikatos draudimo krepšelyje išlaidų dalis, skirta regėjimo patikrinimui, akiniams, kontaktiniams lęšiams, dirbtinėms ašaroms bei kitiems preparatams įsigyti sudaro apie 10 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Onkologiniai ligoniai, taip pat sergantys išsėtine skleroze, sunkiomis epilepsijos formomis, ŽIV/AIDS, turintys miego ir nerimo sutrikimų, kenčiantys nuo chroniškų skausmų galės gauti vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių. Ketvirtadienį Seimas pritarė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, įtvirtinant, kad tam tikrais atvejais sveikatos priežiūros tikslais būtų galima vartoti I sąraše esančius augalus, narkotines ir psichotropines medžiagas. Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų gegužės.

Dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, skelbiama pranešime spaudai. Ypač atidžiai reikėtų vartoti šalpusnio lapų arbatą.

Lietuvoje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) registruojamos ištisus metus, tačiau rudenį ir žiemą yra didesnis pavojus susirgti šiomis ligomis. Sergantieji dažnai skundžiasi sloga (užgulta nosimi), kosuliu, gerklės skausmu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių, skelbiama pranešime spaudai.

Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją kritiškai ir dažnai skuba sau diagnozuoti su kamuojamais simptomais nesusijusias ligas, dalijasi vaistais, juos taupo ir daro kitas, sveikatai pavojingas savigydos klaidas, rašoma pranešime spaudai.

Rudenį į ugdymo įstaigas sugrįžę mažyliai ima aktyviai „dalintis" ligomis, o tėvams tenka forminti nedarbingumą bei slaugyti atžalas. Personalo specialistai pastebi, kad rugsėjis yra naujas išbandymo metas darbdaviams. Vos pasibaigus aktyviam atostogų sezonui įmonės turi spręsti, kaip užtikrinti produktyvų darbą, kai prasideda šaltojo sezono nedarbingumo lapelių bumas.

Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 40 142 žmonės - 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais. Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų, nuo piktybinių navikų - 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių - 7 proc.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24