Stresas - vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti stresinių situacijų ar mokytis suvaldyti savo emocijas reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų streso sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir senjorams.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą.

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti.

Įvairiomis akių ligomis serga maždaug kas šeštas šalies gyventojas, o pacientų srautas pas oftalmologus gydymo įstaigose pernai buvo trečias pagal dydį po odontologų bei fizine reabilitacija užsiimančių medikų. Draudikai pastebi, kad oftalmologo konsultacijos ypač dažnos tarp biurų darbuotojų, o sveikatos draudimo krepšelyje išlaidų dalis, skirta regėjimo patikrinimui, akiniams, kontaktiniams lęšiams, dirbtinėms ašaroms bei kitiems preparatams įsigyti sudaro apie 10 proc.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo.

Onkologiniai ligoniai, taip pat sergantys išsėtine skleroze, sunkiomis epilepsijos formomis, ŽIV/AIDS, turintys miego ir nerimo sutrikimų, kenčiantys nuo chroniškų skausmų galės gauti vaistus, kurių sudėtyje yra kanapių. Ketvirtadienį Seimas pritarė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisoms, įtvirtinant, kad tam tikrais atvejais sveikatos priežiūros tikslais būtų galima vartoti I sąraše esančius augalus, narkotines ir psichotropines medžiagas. Įstatymo pataisos įsigalios nuo kitų metų gegužės.

Dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, skelbiama pranešime spaudai. Ypač atidžiai reikėtų vartoti šalpusnio lapų arbatą.

Lietuvoje ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) registruojamos ištisus metus, tačiau rudenį ir žiemą yra didesnis pavojus susirgti šiomis ligomis. Sergantieji dažnai skundžiasi sloga (užgulta nosimi), kosuliu, gerklės skausmu, bendru silpnumu ir nuovargiu.

Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių, skelbiama pranešime spaudai.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24