Buvo toks Lenkijos-Lietuvos santykių laikotarpis, kai galbūt norint pasirodyti ir beveik prievarta buvo bandoma įteigti, kad nieko blogo nevyksta. Apie esamas ir nuolat didėjančias Vilniaus krašto problemas dėl vietos lenkų teisių buvo kalbama neaiškiai, lyg tai būtų tik „nedideli debesėliai giedrame danguje“.

Sustiprintos teismų valdžios, kitaip dar vadinamos trečiąja valdžia, pavydžiai valstybėse išlaiko autonomiją. Tai nuo politikų nepriklausomas organas, rūpestingai (bent teoriškai) saugantis, kad valstybėje būtų laikomasi teisės.

Prieš naujojo politinio sezono pradžią mūsų šalyje žurnalistai ir politologai spėlioja, ar įmanomas scenarijus, kad naujasis Seimas jau bus be Darbo partijos (DP) ir „Tvarkos ir teisingumo" (TT). Tokie klausimai kyla todėl, kad iki šiol buvusių populiarių partijų reitingai tirpsta kaip sniegas kovo saulėje.

Tęsiasi nepadorus reginys, kuriame dabartinė Vilniaus valdžia bando įbauginti ir sudrausminti tautinių mažumų mokyklų direktorius, besiginančius nuo skuboto ir nepagrįsto jų vadovaujamų švietimo įstaigų žlugdymo.

Smulkmena – didžiausia Lietuvos įmonė „Vilniaus prekyba" į valstybės iždą nesumokėjo 720 milijonų litų, – tvirtina vienas iš holdingo akcininkų, galima sakyti, atgailaujantis gangsteris Mindaugas Marcinkevičius, įsivėlęs į finansinį ginčą su buvusiu savo verslo partneriu, pagrindiniu VP akcininku Nerijumi Numavičiumi.

Vilniaus mero pavaduotojas socialdemokratas Gintaras Paluckas dar gerokai prieš skandalą, vadinamą švietimo tinklo „optimizavimu“ sostinėje, parašė labai drąsų straipsnį „Lenkų klausimu“, kuriame įrodė, kodėl neketina dalyvauti politiniame tarpukario recidyve.

Gabrielius Landsbergis prieš trisdešimt kelerius metus, tada vis dar nepartinis (tik likus keliems mėnesiams iki praėjusių metų rinkimų į Europos Parlamentą įstojo į „Tėvynės sąjungą“, kad pasinaudotų partijos sąrašu), tapo naujuoju vienos didžiausių Lietuvoje opozicinės konservatorių partijos lyderiu. Buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius, visuomenei aiškindamas tokį niekingą  konservatorių pasirinkimą, šį atvejį pakomentavo labai originaliai, – kad pats „augimas  Landsbergių  šeimoje – tarsi politikos mokslų baigimas Oksfordo universitete“.

Naujasis Graikijos Ministras Pirmininkas, kairysis radikalas Aleksis Tsipras gali tapti suvienytos Europos duobkasiu – griaudžia įvairių Senojo žemyno valstybių žiniasklaida. Vos tik spėjo užimti pareigas, jau parodė, ką sugeba. Jis ketina skolose skendinčią šalį gelbėti naudodamas šantažą prieš kreditorius, reikalaudamas, pavyzdžiui, iš Vokietijos karo nuostolių atlyginimo.

Ką tik atsisveikinome su dar vieneriais metais ir sutikome naujus. Tradiciškai ir tam tikra prasme simboliškai bei, žinoma, selektyviai pabandykime apibendrinti 2014 metus. O kad nenuvarginčiau jūsų pirmosiomis dienomis po Naujųjų Metų kalbėdamas apie politiką, padarykime tai nevisiškai rimtai.

Du premjerai: dabartinis – Algirdas Butkevičius – ir buvęs – Andrius Kubilius – viešai „apsižodžiavo“, per kurio kadenciją pavogta daugiau viešųjų pinigų. Žodinėje dvikovoje politikai visai nedžentelmeniškai primetė vienas kitam nepotizmą, dalyvavimą žmonų ir uošvių machinacijose.