Didžioji dalis Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų pirmąjį šių metų ketvirtį dirbo pelningai, o didžioji dalis jų uždirbto 61,047 mln. eurų pelno teko Swedbank" ir Šiaulių bankui.

Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla,siekdami gauti daugiau pajamų. Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai, kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos ir vaikų priežiūra.

Nors šių metų pradžioje būsto kainos augo sparčiau, būsto įperkamumas nesumažėjo ir išliko kone rekordinėse aukštumose. Išaugusį būsto įperkamumą per pastaruosius kelerius metus daugiausiai lėmė žymiai sumažėjusios palūkanos. Artimiausiu metu būsto rinkos tvarumui grėsmių beveik nematyti, tačiau namų ūkiai visgi turėtų atidžiai įvertinti savo finansines galimybes grąžinti paskolą.

Lietuvoje vis labiau augant elektroninės prekybos apimtims, šalies smulkiesiems verslininkams veriasi naujos galimybės verslo plėtrai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad užsakomasis pardavimas paštu arba internetu Lietuvoje per pirmąjį 2016 metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, šoktelėjo beveik 37 proc. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad prekybos internetu augimas laikosi jau ne vieną ketvirtį, ir ši sritis tampa nauja galimybių niša ir pradedantiems verslininkams, ir įmonėms regionuose.

„Taupo tik tie, kurie turi pinigų, o aš jų neturiu“, „vis tiek pensijos nesulauksiu, tai kam taupyti“, „vos suduriu galą su galu šiandien, apie ateitį nėra net ko galvoti“. Girdėtos frazės, tiesa? Deja, bet Lietuva Europos šalių kontekste taupumu vis dar negali pasigirti ‒ išleidžiame netgi daugiau nei uždirbame, o jei ir sutaupome, tai vos vieną kitą pajamų procentą. Įvertinus šalies demografines tendencijas, būsimųjų pensininkų ateities perspektyva atrodo niūri. Ką galime padaryti, kad iš pasyvių stebėtojų taptume aktyvūs savo ateities kūrėjai?

„Swedbank“ Finansų instituto atliktas trijų Baltijos šalių sostinių namų ūkių būtinųjų išlaidų tyrimas parodė, kad keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute, maistui, būstui ir viešajam transportui per mėnesį daugiausiai išleidžia Rygoje (585 EUR), o mažiausiai – Taline (493 EUR). Vilnius su 525 EUR dydžio būtinosiomis išlaidomis, kaip ir praėjusiais metais, išlieka per vidurį.

Statistikos departamento duomenimis, tik elektroninėje prekyboje besispecializuojančių įmonių mažmeninės prekybos apyvarta užsakomuoju paštu arba internetu pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ūgtelėjo beveik 120 kartų.

Apie bankus, kaip inovacijų lyderius, viešoje erdvėje kalbama nedažnai. Vyrauja nuomonė, kad bankai devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kartą imasi veiksmų. Tačiau pažvelgus tik į faktus matyti, kad bankai yra tarp lyderių, kurie Lietuvos žmonėms nuolat pasiūlo jų gyvenimą lengvinančių naujovių. Ir šiemet šioje srityje taip pat bus svarbių žinių.

Skandinavijos finansų grupė „Swedbank" galės perimti antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank" mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje. Tai reiškia, kad įsigaliojo pernai rugsėjį bankų pasirašyta sutartis, o sandorio vertė neatskleidžiama, teigia „Swedbank" atstovas.

Nuo kovo 1 dienos pradeda veikti „Swedbank" grupės nefinansinių paslaugų filialas Lietuvoje. Naujai įsteigtame filiale dirbantys darbuotojai atliks įvairias funkcijas, reikalingas visai „Swedbank" grupei. Šiuo metu filiale jau dirba 140 žmonių, o per kelerius metus filiale planuojama įdarbinti daugiau nei 400 naujų darbuotojų.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24