Sparčiai keičiantis gyventojų įpročiams ir augant elektroninės bankininkystės naudotojų skaičiui, vis svarbiau tampa užtikrinti, kad klientų identifikavimo priemonės atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Todėl „Swedbank“ nusprendė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsisakyti prisijungimui prie internetinės bankininkystės naudojamų kodų kortelių. Papildomą dėmesį šiai sričiai skirti skatina ir kitų metų rugsėjį įsigaliosiantys ES Mokėjimų paslaugų direktyvoje nustatyti aukštesni saugumo reikalavimai. „Swedbank“ kodų kortelių kitąmet atsisakys visose Baltijos šalyse.

Sulaukus auksiniu vadinamo amžiaus sustiprėja noras realizuoti svajones, kurių nepavyko įgyvendinti anksčiau. Šios svajonės gali būti labai įvairios: vieniems tai sportinis automobilis ar motociklas, kitiems sodyba ant ežero kranto ar tikslas aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių. Yra ir dar vienas šias svajones vienijantis dalykas – tam įgyvendinti gali prireikti nemažai lėšų.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui.

Viduriniajai klasei save priskiria daugiau kaip trečdalis gyventojų, jai priklausantis žmogus turi uždirbti 1069 eurus po mokesčių, rodo naujausias tyrimas. „Swedbank“ teigimu, tokį atlyginimą gaunančiųjų Lietuvoje tėra apie 14 proc., todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus viduriniosios klasės kriterijus – turtą ir gyvenimo būdą.

Pamažu įsibėgėjant šventinei pirkinių karštinei, internete aktyviau reiškiasi ir sukčiai. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose sukčiai suvilioja gyventojus įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis. Įkliuvę į šią apgaulės schemą, gyventojai ne tik nesulaukia žadėto pirkinio, bet ir patiria finansinių nuostolių. Vien praėjusią savaitę dėl šio tipo sukčiavimo atvejų į „Swedbank“ kreipėsi apie 300 klientų.

Vilniuje prekybos centre „Akropolis" duris atvėrė išmaniausias „Swedbank" klientų aptarnavimo padalinys. Naudodamiesi jame įrengtomis technologijomis klientai galės patys arba su konsultanto pagalba greičiau susitvarkyti finansinius reikalus, o taip pat pramogauti, pavyzdžiui, parinkti padalinyje skambančią muziką.

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, stabdo atlyginimų augimą. Visgi toks aiškinimas ignoruoja kitus, su darbuotojų paklausa ir produktyvumu susijusius veiksnius. Ir jie turi kur kas didesnės įtakos ilgalaikiam ir tvariam atlyginimų augimui bei galėtų prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo ir galbūt reemigracijos skatinimo. Turbūt visi sutiks, kad tai ir turėtų būti strategiškai mąstančios valstybės tikslas.

Vienas didžiausių šalyje komercinis bankas „Swedbank" Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 29 mln. eurų grynojo pelno - 33 proc. daugiau nei 2016 metų sausį-kovą, kai pelnas buvo 22 mln. eurų.

„Džiaugiamės, kad „Swedbank" nuolat plečiasi. Kaip ir buvo planuojama, šiais metais taip pat numatomas darbuotojų skaičiaus augimas. Tai mums sudarys galimybes teikti dar kokybiškesnes paslaugas klientams ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, Latvijoje, Estijoje", - sako „Swedbank" Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

„Swedbank" pristato naują internetu užsakomą kelionių draudimą, leidžiantį per kelias minutes susidėlioti individualų draudimo paketą. Pasak banko specialistų, paslauga gali būti naudinga kelių tipų keliautojams. Neturintieji kredito kortelės su kelionių draudimu galės patys susidėlioti jiems aktualių draudimo apsaugų rinkinį kelionei. O kredito kortelių turėtojai turės galimybę papildomai apsidrausti nuo situacijų, kurios nepatenka į standartines kelionių draudimo sąlygas.

Puslapis 1 iš 6
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24