Kasmetinė mokinių sveikatos patikra – daugiau nei formalumas

Kasmetinės sveikatos patikros nemokamai atliekamos visiems vaikams iki 18 metų amžiaus ir pilnamečiams mokiniams. Patikra susideda iš dviejų dalių: šeimos ar vaikų ligų gydytojo ir gydytojo odontologo ar burnos higienisto patikros. Po jų el. būdu išrašomas Mokinio sveikatos pažymėjimas. Sveikatos patikros yra privalomos visiems mokiniams. Remiantis jomis stebimi vaikų sveikatos pokyčiai, bet ne tik.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog beveik pusė kasmetinių mokinių sveikatos patikrų atliekama prieš pat naujus mokslo metus, per kelis – liepos ir rugpjūčio – mėnesius. Dėl to kyla tam tikrų nepatogumų: pailgėja eilės pas gydytojus, patiriamas bereikalingas stresas. Ministerija ragina sveikatos patikrinimus atlikti anksčiau, – taip bus išvengiama streso, liks laiko koreguoti įpročius ir apsilankyti pas paskirtus gydytojus specialistus per vasarą nepraleidžiant pamokų.

Kasmetinės vaikų sveikatos patikros išryškina tendencijas

Higienos instituto administruojamoje Vaikų sveikatos stebėsenos informacinėje sistemoje yra renkami ir apibendrinami ugdymo įstaigas lankančių vaikų (0–17 m.) sveikatos rodikliai, kuriuos pateikia šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai, gydytojai odontologai ar burnos higienistai, atlikę kasmetinę profilaktinę vaikų sveikatos patikrą.

„Įvertinus visus profilaktinės patikros rodiklius, galime daryti prielaidą, kad vaikų sveikatos rodikliai yra gerėjantys, nors iššūkių turime. Tai ir dantų sveikatos būklė, kuri nors ir nežymiai, per septynerius metus kasmet gerėja“, – sakė Higienos instituto atstovė Indrė Židonienė.

Prie nerimą keliančių rodiklių specialistė įvardijo trečius metus stebimą didėjantį vaikų, kuriems sveikatos patikros metu nurodomos specialiosios sveikatos rekomendacijos dėl dalyvavimo ugdymo veikloje, procentą. Skirtingose amžiaus grupėse rekomendacijos skiriasi. Didžiajai daliai 7–17 m. amžiaus vaikų specialios sveikatos rekomendacijos gydytojų įrašomos dėl akių ligų, o 0–6 m. amžiaus grupėje – dėl kalbos išraiškos sutrikimo.

Pagal SAM inf. 

Galioja ne tik Europos Sąjungoje

320 tūkstančių – tokį rekordinį skaičių ESDK pernai gyventojams išdavė ligonių kasos. Tai yra net 100 tūkst. kortelių daugiau nei užpernai. Kad ESDK turėti pravartu, rodo praeitais metais už svetur ESDK turėtojams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) sumokėta įspūdinga suma – daugiau nei 15 mln. eurų.

Ligonių kasų duomenimis, beveik 700 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų šiuo metu turi galiojančias ESDK. Vadinasi, daugelis žmonių jau žino, kad ESDK nemokamai išduodama visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms, o jos turėtojai, lankydamiesi Europoje, gali gauti būtinąją medicinos pagalbą, kurios išlaidas ar jų dalį apmoka ligonių kasos. Tačiau, kaip pastebi Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Justina Izotovė, ne tik kortelės neturintys, bet ir ją turintys žmonės ne visada žino ar prisimena ESDK naudojimo sąlygas.

„Būtinoji medicinos pagalba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra apmokama kortelės turėtojams laikinai esant, pavyzdžiui, keliaujant, studijuojant, būnant komandiruotėje, Europos Sąjungos šalyse, Europos ekonominei erdvei priklausančiuose Lichtenšteine, Islandijoje ir Norvegijoje, taip pat Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vykstant į tokias šalis kaip Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Turkija ar Egiptas, sveikatos draudimu reikia pasirūpinti patiems – ligonių kasos gydymo jose neapmoka,“ – primena specialistė.

Apmokama būtinoji pagalba

Ligonių kasų apmokamai būtinajai medicinos pagalbai yra priskiriama pirmoji ir skubi medicinos pagalba. Ji teikiama iki tol, kol žmogui tampa saugu tęsti kelionę arba parvykti į Lietuvą. Kokios konkrečios medicinos pagalbos ir kiek jos reikia, sprendžia ESDK turėtoją gydantis vietos gydytojas.

J. Izotovė atkreipia dėmesį, kad kompensuojamosios paslaugos dėl lėtinės ligos ESDK turėtojui gali būti teikiamos tik šiai ligai paūmėjus ar kai pacientui būtina nuolatinė priežiūra – dializės, deguonies terapija ar pan. Šiomis paslaugomis užsienyje svarbu pasirūpinti prieš kelionę.

Planinės sveikatos priežiūros ESDK negarantuoja. Iš PSDF neapmokamos ir gydymo įstaigoje taikomos paciento priemokos, papildomos paslaugos, transportavimo išlaidos.

Būtinosios medicinos pagalbos išlaidas kitose Europos šalyse ligonių kasos apmoka, jeigu ESDK turėtojas kreipiasi į gydymo įstaigą (viešąją arba privačią), priklausančią lankomos šalies nacionalinei sveikatos sistemai. Tad atvykus į gydymo įstaigą reikėtų tuo pasidomėti, paklausti, ar ji priima ESDK.

Visiems ESDK turėtojams taip pat svarbu prisiminti, kad turima kortele naudotis nebegalima, net kai jos terminas dar nesibaigęs, jeigu privalomasis sveikatos draudimas nutrūksta.

Atsiskaitoma skirtingai

Iš PSDF apmokama būtinoji medicinos pagalba keliautojams teikiama tokiomis sąlygomis, kokiomis ji teikiama vietos gyventojams.

„Dalyje šalių, kuriose galioja Europos sveikatos draudimo kortelė, pacientai mokėti neturi – šalių ligonių kasos ar jas atitinkančios institucijos už gydymą tarpusavyje atsiskaito pačios. Tačiau kai kur pirmiausia pacientai savo lėšomis turi susimokėti už suteiktas medicinos paslaugas arba padengti bent dalį jų išlaidų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje. Gavus paslaugą, dėl išlaidų padengimo kai kuriais atvejais reikia kreiptis į lankomos šalies kompetentingą instituciją, kai kuriais atvejais – į ligonių kasą Lietuvoje. Todėl svarbu išsaugoti mokėjimo dokumentus bei medicinos dokumentų kopijas ir konkrečioje šalyje taikoma tvarka pasidomėti prieš kelionę“, – perspėja J. Izotovė.

Užsakoma internetu arba ligonių kasoje

ESDK yra nemokama. Ją galima užsisakyti sau ir savo nepilnamečiams vaikams (nuo 16 m. vaikai gali užsisakyti patys). Kortelę patogu užsisakyti internetu, naudojantis Valstybinės ligonių kasos informacine sistema ar atvykus į ligonių kasą. Pasirašyto prašymo išduoti ESDK originalą ligonių kasai taip pat galima atsiųsti paštu arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu – e. pristatymo sistema ar elektroniniu paštu.

Užsakant ESDK, atvykus į teritorinę ligonių kasą, kortelė išduodama iš karto – per kelias minutes. Internetu ar paštu užsakytą kortelę taip pat greitai galima atsiimti savo teritorinėje ligonių kasoje.

Visais atvejais – užsakant ar atsiimant ESDK – reikalingas asmens tapatybės dokumentas. Jeigu kortelė skirta kitam žmogui (nepilnamečiui, kitam asmeniui pagal įgaliojimą) turi būti pateikti ir atitinkamai globą ar atstovavimą patvirtinantys dokumentai ar jų oficialios kopijos, įgaliojimas.

VLK inf. 

Pacientų pavėžėjimo bandomajame projekte dalyvauja 20 savivaldybių, projektas vykdomas keliais etapais:

nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. pavėžėjimo paslaugomis galėjo pasinaudoti pacientai, kuriems reikia hemodializės ir transplantacijos paslaugų;

nuo 2023 m. spalio 1 d. pavėžėjimo paslaugos pradėtos teikti socialiai pažeidžiamiems gyventojams, vyresniems nei 75-erių metų amžiaus;

nuo 2023 m. lapkričio 1 d. paslaugos pradėtos teikti negalią turintiems pacientams, kurie negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir grįžti namo.

Per septynis bandomojo projekto mėnesius iš viso suteikta 9,2 tūkst. pavėžėjimo paslaugų, iš jų 7,8 tūkst. – inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems periodiškai būtina atlikti hemodializės procedūrą. 548 kartus pacientai buvo vežami į gydymo įstaigą specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms gauti, 212 kartų – ambulatorinėms reabilitacijos paslaugoms. Daugiausiai pavėžėjimo paslaugų suteikta Jurbarko, Prienų, Raseinių savivaldybių gyventojams.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybėmis šiuo metu vertina pirmojo etapo projekto rezultatus, planuojant pavėžėjimo paslaugų plėtrą visos šalies mastu nuo šių metų liepos 1 dienos.

Kam skirta pavėžėjimo paslauga?

Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų. Taip pat – 75 metų bei vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų ir kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Pastarojo pavėžėjimo metu dalyvauja medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Tai reiškia, kad pavėžėjimo paslauga teikiama greitosios medicinos pagalbos automobiliu, jo metu yra stebima paciento būklė. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

Kaip užsisakyti pavėžėjimą?

Pavėžėjimo paslaugą galima užsisakyti paskambinus į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808 arba kreiptis tiesiogiai kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės kontaktais, skelbiamais interneto svetainėje www.1808.lt.

Pavėžėjimo paslaugos operatorius, patikrinęs, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, skiria jo poreikius atitinkančią transporto priemonę, suderina pavėžėjimo laiką. Pavėžėjimo paslauga yra planinė, ją užsakyti rekomenduojama ne vėliau nei prieš dvi darbo dienas.

Užsakyti pavėžėjimo paslaugą gali ne tik pats pacientas, bet ir jį lydintis asmuo, socialinis darbuotojas, šeimos narys, sveikatos priežiūros specialistas ar kitas žmogus. Kartu su pacientu užsakytu transportu gali vykti ir jį lydintis asmuo ar net šuo vedlys.

Pagal SAM Komunikacijos skyriaus inf. 

VLK duomenimis, finansavimas sveikatos priežiūros paslaugoms šiais metais vidutiniškai išaugo 12,65 proc.

Pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą šiemet pacientams užtikrins 398 įstaigos ir jų kitais veiklos adresais veikiantys padaliniai. Šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šių metų sutartyse numatyta skirti 448 mln. eurų – 14,6 proc. daugiau nei pernai.

Gydytojų konsultacijoms, dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei kitoms ambulatorinėms paslaugoms, taip pat slaugos ir stacionarinėms paslaugoms pagal šių metų sutartis numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei pernai. Iš jų dienos chirurgijai šiemet bus skirta 38 proc. daugiau lėšų nei buvo numatyta 2023 metais, dienos stacionaro paslaugoms – 20,2 proc. daugiau, kitoms ambulatorinėmis sąlygomis teikiamoms paslaugoms – apie 12 proc. daugiau nei praeitais metais.

Nuo šių metų išskirtos kelios stacionarinės paslaugų grupės, kurioms bus teikiamas prioritetas. Tai onkologijos (6 centrams, teikiantiems specializuotą onkologinę pagalbą), sudėtingos kardiologijos ir kardiochirurgijos, endoprotezavimo bei chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos. Preliminariai skaičiuojama, kad šioms paslaugoms finansuoti per metus prireiks 123 mln. eurų, bet jei šių paslaugų bus suteikiama daugiau, jos visos bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet prioritetu išliks ir stacionarinės gimdymo, insulto bei miokardo infarkto gydymo paslaugos.

Ambulatorines ir stacionarines paslaugas gyventojai galės rinktis 631 įstaigoje. Iš jų stacionarines paslaugas teiks 64, dienos chirurgijos paslaugas – 79, dienos stacionaro paslaugas – 119 įstaigų, o gydytojų specialistų konsultacijos bus teikiamos 487 įstaigose. Stacionarines slaugos paslaugas teiks 99 įstaigos, o ambulatorinės slaugos paslaugas namuose pacientams teiks 167 įstaigos.

Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms šių metų sutartyse suplanuota beveik 134 mln. eurų. Įvairias medicininės reabilitacijos paslaugas gyventojams ketina teikti 159 įstaigos.

Dar 46,6 mln. eurų numatyti penkioms prevencinėms sveikatos programoms. Tai yra 35,7 proc. daugiau nei praeitais metais.

Iš visų 812 šiemet kompensuojamas paslaugas teiksiančių įstaigų 213 yra viešosios ir 599 privačios įstaigos bei jų padaliniai. Visas sutartis su ligonių kasomis turinčias sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas visoje Lietuvoje galima patogiai rasti ligonių kasų interaktyvioje paieškoje.

Pagal VLK inf. 

Anot specialisto, daugiausia streso ir baimių kelia vaikų bei kūdikių pradinis gaivinimas, kuris skiriasi nuo suaugusio žmogaus gaivinimo. Jei daugelis žmonių žino, kaip reiktų padėti suaugusiajam, tai kalbant apie vaikus ir kūdikius dažnas pasimeta ir nežino, nuo ko pradėti.

Gydytojas kartu su skubiosios medicinos pagalbos paramediku Tautvydu Bielevičiumi vaizdo pamokoje koncentruotai ir praktiškai demonstruoja, kaip teisingai atlikti pradinio gaivinimo veiksmus suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui. Taip pat pateikiama informacija, kaip naudoti automatinį išorinį defibriliatorių gaivinant suaugusįjį ir vaiką. Paaiškinama, kaip teisingai atlikti įpūtimus kūdikiui.

Glaustai ir nuosekliai – svarbiausios gyvybę gelbstinčios žinios.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro informacija ir vaizdo medžiaga

„PSDF biudžetui kasmet augant, į kompensavimo sistemą įtraukiama vis daugiau papildomą naudą pacientų sveikatai sukuriančių vaistų, kurie padeda kovoti su sunkiausiomis ligomis. Aštuoni vaistiniai preparatai, kurie iš Rezervinio sąrašo perkeliami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, leis dar efektyviau gydyti onkologines, plaučių ir širdies ligas“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Gydytojai jau dabar gali išrašyti pacientams penkis naujus kompensuojamuosius vaistus:

apalutamidą – prostatos vėžiui gydyti;

osimertinibą – plaučių vėžiui gydyti;

nintedanibą – kitoms lėtinėms fibrozinėms progresuojančio fenotipo intersticinėms plaučių ligoms gydyti;

atezolizumabą – plaučių vėžiui gydyti;

dapaglifloziną – širdies nepakankamumui gydyti.

Artimiausiu metu, kai vaistų gamintojai pasirašys sutartis su Valstybine ligonių kasa dėl PSDF išlaidų šiems vaistiniams preparatams valdymo, į kompensavimo sistemą bus įtraukti dar trys nauji vaistai:

cemiplimabas, skirtas odos plokščiųjų ląstelių karcinomai gydyti;

olaparibas, skirtas epiteliniam kiaušidžių, kiaušintakių, pirminiam pilvaplėvės vėžiui gydyti;

pembrolizumabas, skirtas galvos ir kaklo plokščialąstelinei karcinomai gydyti.

Nuo vasario 1 d. PSDF biudžeto lėšomis taip pat yra kompensuojamos dvi medicinos pagalbos priemonės: kiekvienam pacientui asmeniškai pritaikomas chirurginis instrumentas, skirtas kaulų onkologinėmis ligomis sergančių pacientų operacijoms atlikti, ir chirurginių siūlų sukabinimo ir kirpimo įrenginys su titaniniais siūlų fiksatoriais, skirtais chirurginiam širdies vožtuvų pažeidimų gydymui.

Taip pat gestaciniu diabetu sergančioms nėščiosioms nuo vasario 1 d. pradėta kompensuoti viena adata insulino švirkštikliui per parą ir padidintas diagnostinių gliukozės juostelių gliukozei nustatyti kiekis iki 150 juostelių per pirmuosius 3 mėnesius po gestacinio diabeto diagnozės nustatymo, vėliau yra kompensuojama iki 50 juostelių per 3 mėnesius.

2024 m. PSDF biudžete vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai iš viso numatyta 634 mln. eurų.

SAM Komunikacijos skyrius

Kas tai? Paverskite mūsų šalyje naudojamą informacinę gyventojų sveikatos sistemą E.sveikata tarptautine (Europos lygiu) ir turėsime Europos sveikatos duomenų erdvę. Kitaip tariant, tai – gyventojų medicininių duomenų sistema, kuri turėtų palengvinti sveikatos priežiūros specialistų darbą, mokslinius tyrimus ir pramonės veiklą, taip pat – pacientų kasdienybę.

Sveikatos priežiūros specialistai galės susipažinti su paciento ligos istorija nepaisydami valstybių sienų. Tai jiems suteiks galimybę priimti diagnozavimo ir gydymo sprendimus remiantis platesniu duomenų apie paciento sveikatą rinkiniu, įskaitant atvejus, kai tie duomenys yra surinkti kitoje ES šalyje.

Mokslininkai ir pramonė galės paprasčiau gauti prieigą prie didelio nuasmenintų duomenų kiekio. Tokia skaitmeninė erdvė turėtų pagreitinti ir atpiginti mokslinius tyrimus, kadangi šiuo metu skirtingose šalyse taikomi nesuvienodinti duomenų bazių sudarymo principai riboja tyrimų imtis geografiškai ir demografiškai. Iš visų ES valstybių narių gyventojų sudarytos bendros tiriamųjų imtys palengvins naujų medicininių ir farmacinių produktų kūrimą.

Pacientai galės lengviau dalintis savo sveikatos duomenimis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir specialistais kitose šalyse. Europos sveikatos duomenų erdvėje patalpinta informacija apie paciento sveikatą bus prieinama valstybės, kurioje pacientui teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kalba.

Nesunku įsivaizduoti, kaip šios kol kas tik teorinės sveikatos sistemos įgyvendinimas praktikoje pakeis mūsų gydymą ir gyvenimą. Pavyzdžiui, keliaujant po Europos Sąjungos šalis ir pasijutus silpniau, gali tekti apsilankyti pas gydytoją. Pastarasis galės matyti paciento duomenų santrauką ir priskirtus e. receptus jam suprantama kalba. Šiandien tik keletas valstybių dalijasi pacientų duomenų santraukomis ir e. receptais tarptautiniu lygiu (tarp jų Lietuvos nėra).

Žinoma, tokios informacinės sistemos, talpinančios milžiniškus Europos Sąjungos piliečių sveikatos duomenų kiekius, privalės būti apsaugotos aukščiausiu lygiu, ypač nuo kibernetinių atakų. Kitu atveju galėtų kilti ne tik didelė žala pacientams, bet ir kristi pasitikėjimas pačia sveikatos apsauga.

Pranešimo spaudai inf. 

Nuo kitų metų pradžios pacientams būtinų antibiotikų, kurie iki šiol buvo iš dalies kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims, bazinė kaina bus kompensuojama 100 proc. ir gydytojai galės juos skirti visiems pacientams, kurie atitinka preparato skyrimo sąlygas ir kompensuojamąsias indikacijas. Šie antibiotikai, įtraukti į kompensuojamųjų vaistų A sąrašą, galės būti skiriami ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūminio bronchito, ausies infekcinių ligų, bakterijų sukeltų ligų, endokardito, odos ir paodžio audinių infekcinių ligų ir kitų ligų gydymui.

Didesniais įkainiais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bus kompensuojami klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai, taip pat insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, lėtinėmis ligomis sergantys pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas, o gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų. Gydytojams nebereikės sudarinėti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą.

Trumpinti eiles pas šeimos gydytojus padės slaugytojų ir akušerių įgalinimas teikti savarankiškas konsultacijas pacientams, paskirti tyrimus, pakomentuoti tyrimų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai.

Gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų darbo užmokestis kitąmet vidutiniškai didės ne mažiau kaip 10 proc. Tam sudarė sąlygas sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo šių metų lapkričio 1 d. padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai reiškia, kad gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų iš PSDF ir galės jas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

SAM Komunikacijos skyrius

Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Taip priėmime susidaro eilės, nes pirmenybė čia teikiama sunkios būklės pacientams.

„Tiek švenčių dienomis ar savaitgaliais, tiek ir darbo dienomis į ligoninių skubiosios pagalbos skyrių pacientams reikia vykti tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, gresia sunkios komplikacijos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė.

Kai žmogui reikia skubios pagalbos, nedelsiant telefono numeriu 112 kviečiama greitoji medicinos pagalba. Pavyzdžiui, patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, kai pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.

Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į polikliniką, kurioje žmogus yra prisirašęs. Daugelyje poliklinikų ir šeimos medicinos centruose po darbo valandų, savaitgaliais ar per šventes dirba budintys gydytojai. Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą.

„Jeigu poliklinika ar šeimos medicinos centras pats nepertraukiamai neteikia šeimos medicinos paslaugų, jis turi būti sudaręs sutartį su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba“, – pataria D. Ozolienė.

Pasak specialistės, apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Kur kreiptis pagalbos po darbo valandų, patogu sužinoti ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkta nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Į budintį gydytoją pacientams reikėtų kreiptis ūmiai susirgus. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo. Derėtų įsivertinti situaciją, ar žmogui reikalinga pagalba negali būti suteikta vėliau, poliklinikos darbo valandų metu.

Ligonių kasos primena, kad kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams – ir apdraustiems PSD, ir neapsidraudusiems. Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Pavyzdžiui, pacientas yra prisirašęs prie gydymo įstaigos Šiauliuose, bet jo viešnagės Vilniuje metu nutikus nelaimei jis gali kreiptis būtinosios pagalbos tiek į ligoninę, tiek į budinčią polikliniką.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos informacija

Taigi aptarkime:

● kodėl svarbu rūpintis vienas kito sveikata;

● kaip tai gali lemti geresnę visuomenės sveikatą?

Rūpinimasis sveikata skatina empatiją ir užuojautą

Pirmiausia, aktyviai palaikydami ir rūpindamiesi vienas kito gerove, savo bendruomenėse ugdome empatiją ir užuojautą. Kuomet asmenys prisiima atsakomybę už savo artimųjų ir aplinkinių sveikatą, jie yra linkę labiau suprasti ir įvertinti iššūkius, su kuriais gali susidurti kiti. O ši empatija ir rūpestis stiprina socialinius ryšius.

Apsaugo nuo ligų plitimo

Esminis rūpinimosi vienas kito sveikata aspektas yra prevencinių priemonių laikymasis siekiant išvengti ligų plitimo. Paprasti veiksmai, tokie kaip reguliarus rankų plovimas, skiepijimas ar tinkamas kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, gali žymiai sumažinti užkrečiamųjų ligų perdavimą. Kiekvienas iš mūsų laikydamasis šių praktikų sumažina infekcinių ligų plitimą bendruomenėse ir prisideda prie pažeidžiamų asmenų apsaugojimo.

Rūpestis padeda atgauti jėgas ir spartina gijimo procesą

Susidūrus su sveikatos problemomis, kitų žmonių parama ir priežiūra atlieka ypač svarbų vaidmenį sveikimo procese. Nesvarbu, ar tai būtų fiziniai negalavimai, psichinės sveikatos problemos ar lėtinės ligos, tvirta parama gali pagreitinti gijimo procesą. Žinojimas, kad artimieji ar bendruomenės nariai nuoširdžiai rūpinasi ir yra pasirengę padėti, gali suteikti paguodos, motyvacijos ir padrąsinimo. O norintiems dar reikšmingiau prisidėti prie kito asmens sveikatos priežiūros, slaugos konsultacijų centras Sidabra gali pasiūlyti nuo tam reikalingų priežiūros priemonių iki nuotolinių mokymų specialistams.

Skatina sveikesnį gyvenimo būdą

Taip pat skirdami dėmesį vienas kito sveikatai, be abejonės, skatiname sveikesnį gyvenimo būdą. Dalindamiesi žiniomis, teikdami paramą ir puoselėdami gerovę, įkvepiame teigiamų pokyčių savo bendruomenėse. Pavyzdžiui, grupinė mankšta, dalijimasis sveikų patiekalų idėjomis ar paskaitų apie streso mažinimo metodus skaitymas, meditacijų vedimas gali reikšmingai prisidėti prie sveikesnių įpročių ir pagerinti bendrą savijautą.

Sumažina sveikatos priežiūros išlaidas

Vertėtų pagalvoti, kad rūpinimasis vienas kito sveikata taip pat turi ir ekonominės naudos. Aktyviai laikydamiesi prevencinių priemonių ir propaguodami sveikesnį gyvenimo būdą, galime gerokai sumažinti naštą sveikatos priežiūros sistemoms. Reguliarūs pasitikrinimai, ankstyvas ligų nustatymas ir greita intervencija gali užkirsti kelią sveikatos būklės paūmėjimui ir sumažinti asmenų ir visos bendruomenės medicinines išlaidas.

Skatina socialinę lygybę

Galiausiai, rūpinimasis vienas kito sveikata skatina socialinę lygybę, kadangi tai užtikrina, kad kiekvienas turėtų galimybę gauti tinkamą sveikatos priežiūrą ir paramą. Juk visuomenėje, kurioje suteikiamos lygios galimybės visiems asmenims, sveikatingumo puoselėjimas prisideda prie mūsų visų gerovės: kiekvienas turi galimybę gyventi sveikiau, nepaisant socialinės ir ekonominės padėties.

Rūpinkimės vieni kitais

Apibendrinant galima teigti, kad indėlis į vienas kito sveikatą yra kolektyvinis įsipareigojimas siekiant sveikesnės visuomenės. Skatindami supratingumą, empatiją, sveikesnį gyvenimo būdą visi kartu galime sukurti klestinčią bendruomenę – rūpinimasis vienas kito sveikata yra ne tik gerumo aktas, bet ir bene svarbiausias dalykas kuriant geresnę ateitį visiems.

Reklama