Vilniaus universitetas (VU) jau išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmuoju numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU.

Stebuklingo recepto nėra - reikia tiesiog mokytis. Taip sakė po penkis šimtukus iš brandos egzaminų pelnę vilnietis Karolis Medekša ir Edvinas Juozapaitis iš Naujosios Akmenės, rašo "LIETUVOS RYTAS".

Susidomėjimas studijomis Lietuvoje šiemet neatslūgo net ir mažėjant abiturientų skaičiui. Nors brandos atestatus gavusiųjų, palyginti su pernai, sumažėjo 2,6 tūkst. (iš viso išrašyta 26,1 tūkst. brandos atestatų), Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje šiais metais įsiregistravo vos pusantro šimto stojančiųjų mažiau negu pernai: šiemet 34 940, pernai – 35 116 pretendentų. Iš jų prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė 26 789 (2018 m. – 27 269) norintieji studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose.

Abiturientų brandos egzaminų rezultatus nulemia ne tik mokykloje įgytos žinios – įtakos turi ir moksleivių pečius užgriuvusi didelė atsakomybė, jaudulys. Blogesni nei tikėtasi rezultatai ne visada atspindi tikruosius jų gebėjimus studijuoti universitete. Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia nenuleisti rankų ir rinktis norimą specialybę, nes tiems, kuriems nepavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, po pirmo semestro suteikiama galimybė pretenduoti į ją pereiti ir netgi susigrąžinti sumokėtą mokestį už studijas.

Šiemet fizikos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 2370 moksleivių ir stipriai gerėjo laikiusiųjų šį egzaminą rezultatai. Matematikos egzaminą pasirinko laikyti daugiau kaip 16,5 tūkstančių abiturientų. Maksimalų šių egzaminų įvertinimą – šimtukus – gavo daugiau moksleivių nei pernai ir tai yra geriausias fizikos egzaminų rezultatas per pastaruosius trejus metus.

Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija. Tad nenuostabu, kad daugelis Vakarų šalių ypatingą dėmesį skiria tiek ekonominiams, tiek diplomatiniams, tiek kultūriniams ryšiams su Azija stiprinti. Apie tai vis garsiau kalbama ir Lietuvoje.

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ planuoja išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fzikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvo nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.

Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų abiturientams – universiteto ir studijų programos pasirinkimas. Kuri sritis, kokios studijos padėtų įgyvendinti karjeros tikslus? Kokios kompetencijos svarbios siekiant adaptuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje? Viena iš dabar garsiai aptarinėjamų sričių – technologijos. Planuojantys siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje greičiausiai ne kartą yra pagalvoję ir apie savo svajonių darbą aukštųjų technologijų startuoliuose ir pažengusiose įmonėse, kurių kuriamos inovacijos lems daugelio mūsų ateitį. Kaip teisingai pasirinkti, kad pavyktų lengviau įgyvendinti savo svajonę?

Kiekvieną vasarą Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia jaunuolių dėmesį į tai, ką jie turėtų atlikti išvykdami studijuoti į užsienį, kad ateinančiais mokslo metais gautų kompensuojamąsias medicinos paslaugas. Visgi būsimi studentai kasmet linkę daryti tą pat klaidą – deklaruoja išvykimą iš šalies, taip prarasdami sveikatos draudimą. Specialistai kartoja: išvykstant studijuoti būtina ne deklaruoti išvykimą, o pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių. O bendras norinčiųjų pradėti studijas skaičius greičiausiai bus dvigubai didesnis – praėjusius keletą metų jis svyravo nuo 27 iki 28 tūkst. Tad valstybės nefinansuojamose studijų vietose atsidūrę pirmakursiai rudenį pradės nuo opaus klausimo – kaip finansuoti savo mokslą ir kaip tvarkytis pinigus pradėjus nepriklausomą gyvenimą?

Puslapis 1 iš 22
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24