Racionaliai mąstant, manau, kiekvienas žmogus suvokia, kad jis yra gamtos, tam tikros ekosistemos dalis. Tačiau ėmus kalbėti apie žmogaus ir aplinkos (žodžius „aplinka“ ir „gamta“ vartosiu kaip sinonimus) santykį, mane visiškai pritrenkia šiandieniniame pasaulyje daugeliui visuomenės narių būdingas suvokimas.

Pastaruoju metu meditacija tapo labai populiari. Daug žmonių ją išbando ir pamilsta, užsiimdami tuo kasdien, kiti vis dar žiūri į tai skeptiko akimis. Meditacija iš esmės nėra lengvai suprantama ir paaiškinama, nes tai nėra fizinis, apčiuopiamas daiktas.

Socialiniai tinklai nėra blogis. Vieni sako, kad tai visiškai naujas dalykas, dėl to mums sunkiai sekasi jais sąmoningai, tikslingai ir prasmingai naudotis, bet aš tam nepritariu.

Aplink girdžiu daug ką sakant, kad reikia priimti kritiką. Juk kritika mums turėtų (turėtų!) padėti pamatyti perspektyvą, kitą kartą geriau pasielgti, nesuklysti. Na, skamba labai gražiai, nes kritika iš esmės yra lyg ir geraširdiška, žmogiška. Aš pamatau, kad galiu padėti kitam suklupus ar jam kažko nežinant. O gal paprasčiausiai noriu duoti patarimą iš kategorijos „Bendri patarimai apie gyvenimą arba patarimai, kurie tik tave suklaidins, nes jie tinkami tik to žmogaus gyvenime, kuris juos davė, o ne tavo“. Taip pat nereikia pamiršti bene svarbiausio kritikos šalininkų (jei taip juos galima pavadinti) argumento – tobulėjimo. Juk iš kritikos galima pasisemti žinių, išgryninti kažką nauja, padaryti tam tikras išvadas.

Kaip jums atrodo, ko negalite pasirinkti? Išvardykite sau bent kelis tokius dalykus. Gal tai darbas, studijos, draugai, vyras/žmona?

Teisuolis žino, kaip gyventi. Teisuolis tik moko, bet pats nesimoko. Teisuoliui yra tokie kaip jis (tokie geri) ir prastesnieji. Jo nuomonė – nekvestionuotina tiesa, pagal kurią gyvena tik jis, bet mano, kad ji tinkama visam pasauliui (net necivilizuotoms mažai žinomų salų gentims).

Paprastas gyvenimas. Visi, kalbantys apie ilgalaikę laimę, meilę, atvirumą, nuoširdumą, harmoniją, dažnai renkasi žodį „paprastumas”. Tačiau ką jis reiškia? Ar gyventi taip, kaip daugelis, reiškia gyventi paprastai? O gal nepaprasti dalykai sukuria paprastumą? Nuomonių yra visokiausių, tačiau aš pabandysiu perteikti savo perspektyvą.

Ką pirmiausiai įsivaizduojate ištarus žodį „minimalizmas”? Estetiškai ir naujoviškai įrengtą kambarį spindinčiomis baltomis sienomis, su aukštos kokybės baldais, gražiais paveikslais? Taip, tai minimalizmas, bet veikiau kaip meno, estetikos forma, o ne filosofija, gyvenimo būdas, mąstymas.

Aš – aukštesnis žmogus. Aš esu aukščiau. Retas kuris taip pasakys, bet dažnas tuo pasinaudos. Būti aukštesniuoju gali būti labai patogu, naudinga ir „smagu”, bet kokia tokio žmogaus moralė ir vertybės?

Kiekvieną dieną tikrinami socialiniai tinklai, naujienų portalai, įvairūs tinklaraščiai, televizijos žinios, darbas, mokymasis, pokalbiai su draugais, šeimos nariais, kolegomis… Visa tai – informacija. Ji nesustoja plūsti kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį.