Mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę prognozuoti nekilnojamojo turto (NT) pabrangimą, palyginus su uždirbančiais daugiausiai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Ko tikisi žmonės Lietuvoje ir ar iš tiesų reikėtų nerimauti dėl NT pabrangimo, pranešime spaudai pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą. Labai dažnai šios priemonės turi poveikį ir ekonomikos veikėjų elgsenai ir kartais tas poveikis, o anaiptol ne įplaukos į biudžetą tampa lemiamu veiksniu sprendžiant, ar įvesti šį mokestį, ar ne.

Investicijos į nekilnojamojo turto (NT) sektorių jau seniai yra tapusios įprastu būdu „įdarbinti“ turimus pinigus. Tačiau stebint dabartinę Lietuvos NT sektoriaus situaciją, atrasti pelningus variantus investicijoms, ypač tam tikruose segmentuose, tampa vis sunkiau. Profesinės žinios ir įgūdžiai gali padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų, tikinama pranešime spaudai.

Nors būsto nuomos kainos kol kas nekyla taip sparčiai kaip pardavimų, neseniai pasibaigusios vasaros rodikliai rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) bumas paveikė ir nuomos sektorių, o artimiausiais mėnesiais tikėtini dar didesni pokyčiai, rašoma pranešime spaudai.

Pandemija gana netikėtai Lietuvos gyventojams tapo postūmiu įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT). Paklausa tokia didelė, kad kainos sparčiai auga, o pasiūla nespėja malšinti pirkimo įkarščio, todėl Lietuvos gyventojai vis dažniau žvalgosi kitų šalių nekilnojamojo turto skelbimų portaluose. Latvija, turinti gerokai ilgesnį pajūrį, dar sovietmečiu buvo tapusi lietuvių investicijų į NT taikiniu, o pajūrio ruože nuo Lietuvos-Latvijos pasienio iki Liepojos nemažai sodybų ir namų iki šiol valdo Lietuvos piliečiai. Ar ši trauka išliko ir ar lietuviai gali gauti paskolą būstui Latvijoje įsigyti, pasakoja „Luminor“ banko specialistas.

Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama, daugiausia, per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todėl sandėlis traukiasi pakankamai sparčiai, rašoma pranešime spaudai.

Nors didžioji dalis lietuvių (60 proc.) naują būstą perka ilgesniam nei 10 metų gyvenimo laikotarpiui, 9 proc. Lietuvos gyventojų nekilnojamąjį turtą įsigyja investicijai. Dauguma (45 proc.) šių investuotojų priklauso vyresnei, 40–74 metų amžiaus, grupei. Tokias NT rinkos tendencijas rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atliktas tyrimas. 

Nauji įpročiai – nuotolinis darbas ir internetinė prekyba, keičia ir NT rinkos veidą. Anot Šiaulių banko projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, net Lietuvai ir grįžus į priešpandeminį lygį, dalis darbuotojų liks dirbti iš namų arba naudosis lanksčiu darbo grafiku. Taigi būsto ieškantys gyventojai iš naujo įvertina savo prioritetus ir dažniau renkasi gyventi toliau nuo miesto centro, kur būstas pigesnis, erdvesnis, o aplink daugiau gamtos, tikinama pranešime spaudai.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros sektoriuje veikiantiems verslams dabar itin tinkamas metas imtis drąsių pokyčių: keisti pastatų funkcijas, diegti inovacijas, plėsti tvarumo projektus. Tuo tarpu geriausia valdžios pagalba šiuo metu būtų tiesiog galimybė veikti. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. Komercinio NT plėtotojai sako, kad jų darbotvarkėse prioritetu išlieka tvarumo sprendimų puoselėjimas.

Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Dalis nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikų ir ekonomistų prognozavo, kad ši letargo būsena gali užsitęsti, tačiau tam tikri ženklai rodo, kad rinka pamažu atsigauna.