Kauno klinikų gydytojas prof. Žilvinas Saladžinskas kaltinamas gyvybės atėmimu. Prieš ketverius metus jis operavo moterį, kuri po paros mirė, rašo „KAUNO DIENA“.

Ligonių kasų specialistai pastaruoju metu sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo iškvietimo į namus. Jie teiraujasi, ar šiais laikais šeimos gydytojai atvyksta į namus, jei atvyksta – ką reikėtų žinoti, norint jį išsikviesti.

Šeimos gydytojas Gintaras Noreika sako, kad internetas ir socialiniai tinklai pastaruoju metu yra tapę pagrindiniu pacientų žinių šaltiniu – ten jie semiasi įvairios informacijos sveikatos, gydymosi klausimais. Neretas pacientas, deja, pats bando diagnozuoti sau ligą. Jau dvidešimti metai pacientus konsultuojantis gydytojas pataria, kaip nepasiklysti skelbiamoje informacijoje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei du tūkstančiai šeimos gydytojų. Be šių medikų sunku būtų įsivaizduoti šalies sveikatos apsaugos sistemą, nes pas juos gydosi per 2,5 mln. Lietuvos gyventojų. Nors šeimos gydytojo paslaugomis žmonės naudojasi kasdien, tačiau jiems vis kyla įvairiausių klausimų apie šeimos gydytojų darbą, galimybes, paciento teises, o apie tai byloja gyventojų skambučiai, elektroniniai laiškai į ligonių kasas, žinutės socialiniuose tinkluose.

Ligonių kasų specialistų neretai teiraujamasi, ar gali vaikas be tėvų ateiti pas gydytoją. Juk šeimose pasitaiko, kai susirgus vaikui į gydymo įstaigą jo nėra kam palydėti arba palydi jį ne tėvai, o artimieji. Atrodo, kas gi čia tokio, juk vaikus nuo gimimo iki 18 metų privalomuoju sveikatos draudimu draudžia valstybė, jiems už paslaugas mokėti nereikia, nes už jas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vis dėlto – vieno vaiko pas gydytojus leisti negalima.

Norintiems apsilankyti pas gydytoją žmonėms neretai tenka palaukti eilėse. Tačiau esama atvejų, kuomet medikai privalo pacientą priimti nedelsiant arba artimiausiu metu ir jų paslaugos turi būti suteiktos nemokamai, t. y. apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kokie tai atvejai.

Kauno apylinkės teismas 41-erių kauniečiui V. J. skyrė 3 766 Eur baudą už tai, kad jis pasiūlė ir davė 200 Eur dydžio kyšį Kauno klinikų gydytojui anesteziologui-reanimatologui.

Šiandien Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje M. Ž. nuteistas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Sveikatos apsaugos ministerija prašo žmonių elgtis atsakingai ir jokiais atvejais nesiūlyti gydytojams ar kitiems medicinos darbuotojams dovanų, nes tai gali pakenkti gydytojui ir užtraukti jam baudžiamąją atsakomybę. Neseniai spaudoje pasirodžius informacijai apie tai, kad žmonės ne visuomet supranta, kas yra laikoma kyšiu, o kas – dovana, primenama gyventojams, kad kyšiu yra laikomas bet koks materialinis atlygis ar suteikiama asmeninė nauda už tiesioginių pareigų atlikimą.

Specialistai pastebi, kad vis dažniau Lietuvos gyventojai kreipiasi į savo šeimos gydytojus. Pernai apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus siekė 11,6 mln. – tai 300 tūkstančių apsilankymų daugiau nei 2015 metais. Pasak specialistų, pirminės sveikatos priežiūros, šeimos gydytojo institucijos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, todėl šioje grandyje ir toliau numatoma plėsti paslaugų teikimą bei didinti jų apmokėjimą. Apie tai rašoma Valstybinės ligonių kasos pranešime spaudai.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24