Pavasaris baigiasi, ir ateina kritinis lūžio laikas – privalome nuspręsti, už ką balsuosime artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Viešojoje erdvėje vis pasigirsta erzeliavimų, kad dabartinis nuotolinio mokymo(si) modelis virsta savarankišku mokymusi. Neva mokytojai tik skiria mokiniams užduotis, ir viskas!

Ne, prieš 4 metus aš nežinojau, kad pasaulį užklups koronavirusas. Bet puikiai žinojau, kad būtina diegti (ar bent jau imti ruošti) nuotolinio mokymo sistemą mokyklose.

Tingus, sotus, perteklinis, komfortiškas ir labai labai hedonistiškas gyvenimas. Ne, tai ne man. Žmogus visada sėkmingiau egzistuoja nedidelio streso, įtampos sąlygomis. Jas sau susikuriu ir aš. Labai dirbtinai, bet man to žūtbūt reikia.

Visai neseniai, kai kambaryje sklandė švelnūs pavakario tonai, už lango teškeno lietus, o ausyse liejosi poezija, pamaniau: o kodėl negalima taip ir susituokti? Jis buvo šalia, laikas atrodė pats tinkamiausias.

Per adventą reikia turėti vaiko širdį. Ką tai reiškia? Džiaugtis, juoktis, mėgautis kiekviena smulkmena, žvelgti į pasaulį su susižavėjimu, spontaniškai dalinti kitiems šypsenas, piešti, kurti, pribėgus apkabinti, puošti eglutę saldainiais, karpyti snaiges iš popieriaus, nekantriai laukti kitos dienos, paleisti pyktį ir ramiai miegoti. Bet ar vien to užtenka? Tikrai ne.

Pagrindinis patarimas, norintiems sutaupyti: reikia susitvarkyti emocinę sveikatą. Patyriau tai savo kailiu: kai dirbau streso kupiną darbą, grįždama iš jo nušluodavau parduotuvių lentynas. Ne tik maisto, bet ir drabužių, kosmetikos, knygų. Nuovargį ir įtampą malšinau pirkimu, na, o kaip kitaip, juk nusipelniau, manydavau.

Šiuolaikiniame pasaulyje žodis motyvacija vartojamas itin dažnai, kartais net nesusimąstant, nekvestionuojant gilesnės jo reikšmės. Pavyzdžiui, darbo skelbimuose rašoma, kad įmonės ieško motyvuotų žmonių; mokyklose geriausių rezultatų pasiekia motyvuoti mokiniai, tačiau ką tokie teiginiai apskritai reiškia?

Pyktis – viena dažniausiai žmogaus juntamų emocijų. Lietuvių kalbos žodyne pyktis apibrėžiamas kaip įširdimas, užsirūstinimas. Tuo tarpu mokslininkai pyktį laiko tripakope jausena, kuri apima emocinius, kognityvinius ir fiziologinius komponentus.

Šiuolaikinėms mokykloms, išgyvenančioms įtemptus laikus, kyla naujas iššūkis: taikyti vis įvairesnius mokymo metodus, mokyti pačius skirtingiausius vaikus. Itin svarbi šiandien yra įtraukiojo ugdymo praktika švietimo įstaigose.