Kol kas Lietuvoje dar kiek nutylima, tačiau pasaulyje jau garsiai skelbiama žinia – prekybos ir pramogų centrų era baigiasi: prognozuojama, kad net 25 procentai jų per metus JAV tiesiog užsidarys.

Penktadienį, per savo jubiliejų sėdėdama mokyklos susirinkime, vangiai stebėjau metinius planus ir keliems mėnesiams į priekį numatytas įvairias veiklas. Konkursai, mugės, išvykos... Dalykai, kurie neva turės įvykti nežinia kada, kitų metų gegužės, birželio mėnesiais. Nusukusi akis nuo pavaduotojos pristatymo, telefone atsakinėjau į sveikinimus, kurių sulaukiau gimtadienio proga.

Atėjo laikas performuoti mokyklinius įpročius. Nes ir mokykla, į kurią sugrįžtame, jau kitokia. Švietimo, mokslo ir sporto ministras liepė vaikams prieš rugsėjį išlyginti uniformas, bet tai visiškai nesvarbu. Pradėti turime nuo esminių dalykų.

Dar liepos pradžioje apsvarsčiau keturis galimus scenarijus, kuriais galėtų prasidėti naujieji mokslo metai. Kuris išsipildė? Pats blogiausias.

Nereikia uždirbti krūvos pinigų, kad pasijustum turtingu. Nes būti ir jausti – visai kas kita. Aš nesu ekonomistė ar verslininkė, kad papasakočiau Jums apie būdus, kaip susikrauti milijonus. To ir nereikia. Kam vergauti pinigams? Kur kas svarbiau atrasti tam tikrus metodus, kurie padeda gyventi taip, tarsi būtumėte kur kas turtingesni, nei esate.

Neseniai išgyventas karantinas labai stipriai pakeitė visuomenę. Nors paprastai žmonėms būdingas dvilypumas, tačiau po neeilinių išgyvenimų aiškiai dominuoti ima tik viena asmenybės pusė.

Spėlioti, kas bus mokyklose rudenį, yra beveik tas pats, kas burti iš kavos tirščių, bet aš užtikrintai sakau: bus gerai. Nors ne visais atvejais. Jei nepamiršime to, ką išmokome dabar ir per vasarą dar padirbėsime papildomai, laimėsime labai daug. Visada buvau nuotolinio mokymo(si) sistemos kūrimo šalininkė, o dabar pagaliau reikalai pasistūmėjo į priekį.

Lietuvoje pastebima išskirtinė tendencija – žmonės mūsų šalyje gyvena itin skurdžiai, o bankai čia kraunasi didžiausią pelną. Vadinasi, visuomenė lieja prakaitą, kad tik kaip nors išgyventų, o komerciniai bankai vis didina paslaugų įkainius ir atima sunkiai žmonių uždirbtus pinigus.

Nuėję į restoraną ir gavę bjaurų patiekalą; iš grožio salono išėję keistai žaliais plaukais; valandų valandas laukę užsakymo; nesusikalbėję su parduotuvės konsultantu; pernakvoję neišvalytame viešbučio kambaryje...

Neįmanoma nuneigti, kad Europą iš esmės kūrė, augino ir rėmė pirmiausia religinis pamatas – katalikybė. Europos samprata be tikėjimo net neegzistuoja. Dauguma europiečių save įvardija katalikais ir visu metapolitiniu bei, svarbiausia, dvasiniu lygmeniu Europa yra sumodeliuota katalikų bažnyčios.