Išgirdusi, kad vyksta pabėgėlius remiančios akcijos, nutariau patikrinti, ar įmanoma savo palankumą išreikšti ir socialiniuose tinkluose. „Facebook“ puslapyje ieškojau ir vienaip, ir kitaip, bet vis radau tą patį: „Ne pabėgėliams“, „Už Lietuvą be pabėgėlių“ ir panašiai. Kodėl taip yra? Gal pasislėpus virtualioje erdvėje lengviau viską smerkti, neigti, kritikuoti?

Viešosios erdvės dėmesį prikausčiusi Druskininkų mero Ričardo Malinausko dilema: vis svarstoma, kaipgi atsitiko, kad žmogus, šitaip išdabinęs miestą, dabar jau pats metamas lauk iš savosios pasakų pilies bokšto? Kam gi taip užkliuvo kurorto valdžia? Ar opozicija išties pakankamai sustiprėjo, kad sukeltų audras ramiame kurorte? O galbūt meras tikrai padarė klaidų, už kurias tenka sumokėti?

2016-01-31, 12:27

Mano Druskininkai

Druskininkuose viskas labai pastebimai keičiasi, sako žmonės (tik valdžia čia išlieka ta pati). Miestas gražėja, modernėja ir ko tik jis nedaro: savo svečius kiloja keltuvais ir nuleidžia žemyn slidžių trasomis, nardina į žydrų vandenų baseinus ir aplieja kūnus medumi, šokdina šviečiančio fontano melodijomis, kol galiausiai užliūliuoja amžinam miegui, sekdamas pasaką iš ketvirtadieniais platinamo nemokamo leidinio.

Tragedija Kėdainių rajone tarsi išplėšė šalies gyventojų protus iš palaimingo šventinio svaigulio. „Nesuvokiama tragedija“, „taip pasielgti gali tik gyvulys“, „ir iš kur toks žiaurumas?“ – tokiais nuostaba ir pasibaisėjimu persmelktais pastebėjimais dalijosi socialinių tinklų ir naujienų portalų skaitytojai, komentuodami nelaimę.

Spalio 16 dieną surengtas mitingas prieš neteisingą socialinę ir švietimo politiką Lietuvoje, manau, yra toks įvykis, į kurį filosofai ir politologai turėtų atsigręžti net po daugelio metų. Aišku, tada problemos bus jau kitos, bet vis tiek šis mitingas iškelia tokį fenomenalų įvykį, kurio aktualumas išliks tiesiog nepavaldus laikui.

Rugsėjo 16-osios vakaras mūsų šalyje buvo itin audringas. Po pergalingos lietuvių kovos su Italijos rinktine krepšinio aistruoliai rėkė, verkė, juokėsi, glebėsčiavosi ir skandavo „Mes laimėjom“. Adrenalinas ir  entuziazmas staiga prižadino dirbtinį patriotizmą, todėl lietuviai drąsiai prognozavo, jog mūsų rinktinė, ko gero, stipriausia Europoje. Juk esam tik per žingsnį nuo medalių, pergalė ranka pasiekiama, o kiek konkurentų šioje kovoje jau nušluota nuo kelio! Taip, mes laimėsim, mes geriausi!

Kraujas, šaudynės ir mirtys visuomenę sukrečia greitai, bet labai trumpam. Ir kai rugpjūčio 27-ąją nuo pasieniečio kulkos netoli Druskininkų žuvo jaunas vaikinas, žmonės ilgai neliūdėjo. Nes jie ėmėsi pykti. Vieni pyko dėl kontrabandos gabentojų, kiti - dėl netaiklaus pasieniečio. Tada kova užvirė tarp pasieniečių šalininkų ir kontrabandininkų šalininkų. Galiausiai susipyko visi, nes daugelio nuomonės nesutapo.

„Sulieknėjau, ir tada sulaukiau tiek daug dėmesio" – tokią šabloninę frazę nuolat kartoja liekninamųjų piliulių kursą išgėrusios moterys įvairiose reklamose internete ir spaudoje. Ir nors sakome, kad reklamomis netikime, vis tiek slapta skaičiuojame kalorijas ir viliamės, jog lieknumas padės užkariauti aplinkinių širdis.

Mes esame vartotojų karta. Mums rūpi tik norėti, pirkti ir niekaip nepasisotinti. Vartotojiškumas – pagrindinis XXI amžiaus visuomenės bruožas, vedantis sielas į pražūtį. Šiuos sakinius parašiau vien tam, kad jie būtų paneigti. Nes, mano manymu, visi jie yra absoliučiai klaidingi.

Kai kalbame apie kariuomenę, dažniausiai įsivaizduojame būrį vyrų, vieningai vykdančių komandas, vienodai apsirengusių, darniai žygiuojančių, balsingai skanduojančių. Nieko nuostabaus, kad dažnas jaunuolis ir nenori būti viso to dalimi – individualumo amžiuje vertiname išskirtinumą, o ne pritapimą prie bandos.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24