Šiuolaikinėje visuomenėje labai daug kalbama apie permainas švietimo srityje, tačiau ar realūs pokyčiai tikrai vyksta? Klaidžiodami abejotinų reformų paribiais, stengdamiesi atrasti vieningą judėjimo kryptį, vienas po kito ateina ir išeina Švietimo ministrai, palikdami tik savo neįgyvendintų pažadų lūkesčio liūdesį. Lietuvos švietimo sistemai reikia daugiau nei reformos, dar vieno ministro ar naujos metodikos. Reikia sukrečiančių pokyčių, griaunančios jėgos, kuri kaip ugnis nusineštų tai, ko pataisyti nebegalima. Reikia laidotuvių, reikia atsisveikinti su tuo, kas jau prarasta. O tada galbūt ateis laikas ir atgimimui.

Prisipažįstu, esu tikras laimės kūdikis. Akademiniame pasaulyje leidžiu jau septintus metus, vasarą gausiu trečią diplomą, mokausi savo svajonių universitete, o svarbiausia – visa tai man nekainavo nė cento.

Niekada nesu kepusi pyrago, blynų, kiaušinienės. Nežinau, kaip išvirti cepelinus, ką daryti, kad kugelis būtų purus. Neturiu jokio supratimo, kokių ingredientų reikia pikantiškoms salotoms paruošti. Ir tai – ne balandžio pirmosios pokštas. Maisto gaminimas man – visiška katorga. Į virtuvę vengiu ir koją įkelti, net elektrinį virdulį bei kavos puodelį laikau savo kambaryje.

Po liūdno sekmadienio – dar liūdnesnis pirmadienis.

Kovo 25-osios popietę Rusijos Kemerovo mieste užsiliepsnojo prekybos centras: ši nelaimė nusinešė dešimtis gyvybių, žuvo net 11 vaikų. Šiuo metu, man rengiant tekstą, prekybos centre dar ieškoma dingusių žmonių, daugelis jų – atostogomis prieš Velykas besidžiaugiantys mokiniai. Teigiama, kad lemtingasis gaisras įsiplieskė kino teatre, o didelis vaikų žaidimų kambarys – kaip tik visai šalia liepsnų centro.

Esu tikra, jog daugelis prisimena sausio mėnesį Druskininkų vaikų lopšelyje-darželyje „Bitutė“ kilusį incidentą. Įvykį žiniasklaida buvo pristačiusi tikrai išsamiai: dvejų metų berniuko motina sunerimo dėl staiga pakitusio sūnaus elgesio. Nevaldoma emocijų kaita, ašaros, agresijos protrūkiai pasėjo rimtus įtarimus: kas atsitiko, kodėl vaikas, visuomet buvęs ramus ir laimingas, šitaip pasikeitė? Abejonės nuvedė prie įtarimų dėl galimų nemalonumų darželyje: mažylis neseniai pradėjo jį lankyti, todėl problemos šaknų imta ieškoti būtent čia.

Populiaru dabar kalbėti apie žmonių vienatvę: kodėl tiek daug mūsų gyvename po vieną, neturime antros pusės, kamuojamės be jokio meilės, artumo, prieraišumo dvelksmo? Laukiame, dairomės į ateities horizontus, galgi atjos princas ar atšlamės dailia suknele vilkinti princesė? Puošiamės ir gražinamės, registruojamės pažinčių svetainėse ir flirtuojame su dešimtimis kandidatų tuo pat metu. Einame į nieko vertus pasimatymus, nors paskui vis tiek galiausiai grįžtame į tuščius namus. Ir manome, kad tai yra tikroji vienatvės tragedija.

Kas svarbiausia šiame gyvenime? Ko reikėtų siekti? Kas yra Dievas? Į daugybę tokių ir panašių klausimų atsakymas tėra vienas.

2018-02-24, 12:26

Eisiu į kariuomenę

„Eisiu į kariuomenę“, pagalvojau prieš devynerius metus, kai, būdama abituriente, snūduriavau prie knygų gimnazijos skaitykloje. Pavargusi nuo nuobodaus mokyklos gyvenimo, sėdėjimo suole išvarginta, skaudančia nugara, ieškojau kažko, kas nubrėžtų ryškesnes gyvenimo perspektyvas.

2018-02-11, 12:11

1000 eurų

Eurai – labai nepatraukli valiuta, ypač nuvilianti savo vizualine išraiška. Kai esi rimtai dirbantis žmogus, pluši be atvangos, o į sąskaitą kiekvieną mėnesį įkrenta triženklė suma, pasijunti gniuždančiai nuviltas.

Taip, Druskininkuose labai gražu, smagu, jauku ir šaunu.

Puslapis 1 iš 9
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24