Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis). 

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja
Lietuvos darbo rinka sparčiai sensta: dirbame vis daugiau ir ilgiau. Visgi, tai nebūtinai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Nors vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau vis dar palyginti neilgai nugyvename būdami geros sveikatos. Visa tai neretai tampa iššūkiu darbo rinkoje ir, žinoma, prie to prisideda ir kitos šių dienų aktualijos bei tendencijos.

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?

Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?

Greičiau ir paprasčiau šalies darbdaviams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius padės patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. 

Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc. Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams, skelbiama pranešime spaudai.

Darbo paieškos daugeliui ‒ daug pastangų ir atkaklumo reikalaujantis procesas. Atrodytų, puikiai pasirodėte pirmo darbo interviu metu, tačiau kvietimo į antrą taip ir nesulaukėte. Gali būti, kad viskas nebuvo taip gerai, kaip jūs įsivaizduojate. Kas galėjo lemti nesėkmę? Kaip kitą kartą galite pasirodyti geriau?

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į darbo rinką įtraukti daugiau darbingo amžiaus žmonių. Naujovės Užimtumo tarnyboje padės užtikrinti kokybiškesnes paslaugas darbdaviams ir žmonėms, ieškantiems darbo, o dirbantys žmonės turės daugiau galimybių sustiprinti kompetencijas, mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų.

Šiomis dienomis darbas iš namų – kaip niekada populiarus. Prieš keletą metų prasidėjusi COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo darbinius įpročius. Tai lėmė, kad nemaža dalis žmonių iš įprastų ofisų persikėlė dirbti į namus ir dauguma mėgaujasi tokiu darbo principu. Žmonės įvertino atsiradusias sąlygas sėkmingai darbuotis ne tik patogioje namų aplinkoje, bet esant kitoje šalyje ar vyraujant kitai laiko juostai. Šie pokyčiai leidžia džiaugtis laisvesniu gyvenimu bei didesnėmis galimybėmis.

Užimtumo tarnyboje šiuo metu registruota daugiau nei 8,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų iš Ukrainos, iš jų dauguma (91 proc.) – moterys. Jaunimas iki 29 metų sudaro penktadalį (21,8 proc.), 30-49 m. asmenys – 62,9 proc., vyresni nei 50 metų – 15,3 procentų.