Laimei, į procesą įsijungė patys piliečiai. Saugumo departamentas žiniasklaidos plačiai cituojamame savo pranešime pripažino, kad „iš patriotiškai nusiteikusių žmonių gauna daug laiškų, kuriuose prašoma atkreipti dėmesį į, pasak jų, įtartiną informaciją, platinamą žiniasklaidoje ir socialinėse svetainėse“. Patriotai neva ragina VSD sekti ir bausti tokius informacijos skleidėjus. Reikalauja užčiaupti, areštuoti, sustabdyti ir išjungti, kaip neseniai buvo padaryta su televizija „RTR Planeta“. Žodžiu, nori, kad būtų grąžinta cenzūra.

Taigi kaip matome, VSD darbo turi su kaupu (pabandykite perdirbti tokias krūvas patriotinės korespondencijos) ir turės dar daugiau, kadangi mūsų specialiosios tarnybos į maišą su Putino propagandininkais ir tik laukiančiais Maskvos įsakymo kareiviais įmetė tokį žmonių, žiniasklaidos, įstaigų ir organizacijų asortimentą, kad neaišku, kaip nuo viso to apsiginti. O maišas vis dar pučiasi. Pakanka, kad kokia nors žiniasklaidos priemonė būtų kritiška valdžios politikos atžvilgiu, – ir ji jau yra taikiklyje, nes tokia kritika kartais tapatinama su šmeižtu, kurį mūsų adresu sunkia Maskva, –paskelbė mūsų saugumiečiai.

Jiems neateina į galvą, kad Lietuvos žurnalistai turi dėl ko kritikuoti savo valdžios institucijas, nebūtinai ieškodami įkvėpimo Rusijoje. Gali būti taip, kad be jokios abejonės mums nedraugiškas Kremlius iš Lietuvos žiniasklaidos semia temas, kad diskredituotų ir pažemintų mus maloningai valdančius, o ne atvirkščiai. Tai liūdna, nors esmė ta, kad savo lizdo neteršimo taisyklių niekaip negalima suderinti su vadinamąja žodžio laisve – civilizacijos norma. Tai, kad mes turime tokį, o ne kitokį kaimyną, negali būti viešos kritikos būtinybė, kas mūsų valstybėje yra negera, neteisinga, smerktina, asocialu arba veidmainiška. Atrodo, mes įžengiame į naują etapą – nereikia net kritikuoti valdžios institucijų, kad taptum įtariamuoju.

Potencialių vykdytojų ir vadinamųjų Kremliaus „gaidukų“ sąraše atsidūrė ir dienraštis „Respublika“, ir portalas balsas.lt, ir kraštutinis tautininkas, Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas su visa savo internetine publicistika, taip pat... Lietuvos euroskeptikai, nacionalistai, žemaičiai, neminėsiu jau tautinių mažumų atstovų bei Rusijos ir Baltarusijos diplomatų. Mūsų specialiosioms tarnyboms užkliuvo net „gimtieji“ šratasvydžio entuziastai. Tai tie pamišėliai, kurie vienas į kitą iš pseudo karabinų šaudydami dažų pripildytais kamuoliukais  mėgsta žaisti tariamą karą.

Taigi VSD susekė, kad mūsų šratasvydininkai pernai dalyvavo turnyre, vykusiame... (bingo!) Kaliningrado srityje. Pasirodo, kad nuo šiol reikia būti atidiems Lietuvos „šratasvydžio klubo“ narių atžvilgiu, nes minėto turnyro organizatoriai tikriausiai juos pamokė, kad atakuojant rusams, jie kovotų rusų ginkluotųjų pajėgų pusėje.

Na ta Rusija mus ir persekioja! Bet niekis. Mūsų Prezidentūra, patarėjos Giedrės Kaminskaitės-Salters lūpomis, reikalaujama iš VSD būtent aktyvios kontratakos, į kurią mus turėjo vesti naujai prisaikdintas vadovas Darius Jauniškis. Ankstesniojo – Gedimino Grinos – laikais Departamentas, tiesa, stipriai gąsdino Kremliaus voratinkliu ir kliedėjo, kad kol teisės aktai pažeidžiami, cenzūros įvesti nedera.

Lucyna Schiller