Rinkimų diskriminacija
Tai, kas vyksta bandant įregistruoti LLRA ir Rusų Aljanso koalicijos pavadinimą „Valdemaro Tomaševskio blokas“, yra antilenkiškų Lietuvos valdžios kovos veiksmų, nukreiptų prieš tautines  mažumas, tęsinio dalis. Prie gėdingos švietimo, kalbos ir tautinės diskriminacijos dar prisideda ir rinkimų diskriminacija, kurią patiria Lietuvos lenkai. Naikindamos lenkiškumą valstybės ir valdžios  institucijos prieina iki nedoriausių būdų ir priemonių, kilusių iš totalitarinių valstybių.

Pavyzdžiui, jėga, nes be tautinių mažumų sutikimo ir prieš jų valią bandoma jas pašalinti iš politinio gyvenimo, įvedant joms nepalankų rinkimų teisinį reguliavimą. Vienas iš pavyzdžių buvo ir rinkimų slenksčio įvedimas tautinėms mažumoms, nors tai nėra praktikuojama Europos Sąjungos valstybėse. Lenkijoje mažumoms išvis toks slenkstis neegzistuoja. Daug kartų buvo keistos lenkų gyvenamų rinkimų apylinkių ribos. Šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos-Lenkijos sutartis, kurioje aiškiai sakoma, kad „susitariančiosios šalys susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti tautinių mažumų atstovų asimiliaciją prieš jų valią, ir pagal tarptautinius standartus susilaiko nuo veiksmų, kurie sukelia tautinius pokyčius vietovėse, kuriose gyvena tautinės mažumos.

Maža to, šiuos  veiksmus ne kartą kritikavo aukšti ESBO atstovai, stebintys tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, kadangi Lietuva sąmoningai mėgaujasi pažeidinėdama Europos Tarybos tautinių mažumų pagrindų konvenciją, kurią Lietuvos valdžios institucijos yra pasirašiusios ir ratifikavusios. Nepaisant geros tarptautinės moralės principų, ši valstybė neįtraukė jos į savo teisinę sistemą.

Susitarimų reikia laikytis – tai yra vienas iš pagrindinių tarpvalstybinių santykių standartų, įtvirtintų  teisės aktuose. Vienos konvencijoje apie sutarčių teisę parašyta, kad bet kokia sutartis yra privaloma, turėtų būti paremta gerais ketinimais, o sutarties pažeidimo negalima pateisinti vidaus įstatymų nuostatomis. O būtent tai daro Lietuva. Niūrų diskriminacijos vaizdą papildo Tautinių mažumų, sudarančių net 16 proc. šalies gyventojų, įstatymo nebuvimas.

Kova su pavarde
Kova su V. Tomaševskiu – taip pat ilga istorija. 2009 metais valdžios institucijos padarė viską, kad  LLRA lyderio neregistruotų kandidatu prezidento rinkimuose. Buvo prieita iki to, kad iš jo buvo pareikalauta ne tik tėvų, bet ir senelių gimimo liudijimų, norint patikrinti, ar visi jie gimė Lietuvos teritorijoje.

Tai savotiškas pasaulinio masto kuriozas, kadangi net tokia supervalstybė kaip JAV  reikalauja iš savo kandidato į prezidentus tik jo gimimo liudijimo. O kai paaiškėjo, kad senelių gimimo liudijimai yra ir V. Tomaševski negali būti išbrauktas iš rinkimų sąrašų, pradėta vilkinti rėmimo parašų lapų išdavimą, bet taip pat nesėkmingai. Nepaisant kliūčių, parašų surinkta kelios dešimtys tūkstančių.

Antilenkiškasis susierzinimas augo, o A. Kubiliaus ir V. Landsbergio  pareiškimai buvo vis radikalesni ir spinduliavo vis didesnę neapykantą. Tuo tarpu Europos Parlamentas specialioje rezoliucijoje pasmerkė Lietuvą už neteisėtus veiksmus prieš Akcijos pirmininką, o jo europarlamentaro darbo cenzūravimas ir Lietuvos valdžios institucijų baudos jam skyrimas laikomas akivaizdžiu ES teisės pažeidimu. Vis dėlto Lietuvos nacionalistų aklumas beribis. Taigi prasidėjo kova su pavarde.

Ko bijo valdžios institucijos?
Šį kartą, 2015 metais, likus mėnesiui iki rinkimų į savivaldybių tarybas ir tiesioginių merų rinkimų, į tautinių mažumų, susijungusių į koaliciją, ratus buvo prikaišiota papildomų pagalių.  Pasirodo, kai kurios savivaldybės nenori registruoti koalicijos pavadinimo „Valdemaro Tomaševskio blokas“, kuris buvo naudojamas tiek 2011 m. savivaldos rinkimuose, tiek per praėjusių metų rinkimus į Europos Parlamentą. Tai kas gi yra? Ko bijo valdžios institucijos ir Vyriausioji rinkimų komisija?  Pavardės Tomaševski – štai atsakymas.

Naudojant painias instrukcijų interpretacijas, reikalaujama koalicijos pavadinimo be Tomaševskio pavardės. Kas gi atsitiko, kad du kartus ši formuluotė galėjo egzistuoti, o dabar jau ne? Ar atsitiko kažkas neįprasto? Taip. Atsirado LLRA politinių oponentų baimė dėl eilinės koalicijos partnerio suformuoto bloko sėkmės. Šios sėkmės garantas yra Valdemar Tomaševski – principingas politikas, vykdantis sąžiningą ir krikščioniškomis vertybėmis paremtą politiką, besilaikantis žodžio ir galintis aplink save suvienyti žmones, o tai yra retenybė Lietuvos politikoje.

Bendram reikalui suvienijo ne tik tautines mažumas, bet ir pasiekia vis augančią Lietuvos rinkėjų paramą. Tai parodė puikūs praėjusių rinkimų rezultatai. 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą  LLRA visoje šalyje gavo 8,1 proc. balsų, o per prezidento rinkimus LLRA kandidatas Lietuvoje gavo 8,4 proc., o sostinėje Vilniuje – net  17,2 proc. balsų. Vilniaus krašte jis laimėjo besąlygiškai, nugalėjęs valdančią prezidentę Dalią Grybauskaitę ir įgijęs persvarą prieš visus likusius  konkurentus.

Štai kodėl šovinistiškai nusiteikę politikai bando pašalinti Tomaševskio pavardę iš koalicijos pavadinimo, o tai reiškia, kad iš balsavimo biuletenių – taip pat. Taigi tai yra dar vienas blogos valios ir tautinės diskriminacijos aktas, neįsivaizduojamas šiuolaikinėje Europoje.

Rinkimų bloko pavadinimas yra tikrinis pavadinimas, galintis funkcionuoti bet kokia forma, jeigu jame nėra įžeidžiančių žodžių. Vienintelis apribojimas – simbolių skaičius pavadinime, tačiau tai yra grynai techninis reikalavimas. Tokie yra demokratinių valstybių rinkimų standartai. Visi kiti draudimai visada turi kelti nerimą, o kai jie yra susiję su tautinėmis mažumomis, – tikslingos diskriminacijos baimę. Kaip tik taip yra šiuo atveju. Ir nepadės čia jokie painūs politikų ar rinkimų komisijų atstovų aiškinimai – manipuliacija rinkimuose yra faktas. Taip veikdama Lietuva atsiduria toli už  demokratinių valstybių ribų. Atrodo, kad ESBO dar ilgai turės darbo šioje šalyje.

Nenugalės
Nepaisant eilinių priešiškų Lietuvos valdžios institucijų gestų, dėl vieno dalyko esu tikras – dėl puikaus LLRA ir jos koalicijos partnerių rinkimų rezultato. Gyvenimas jau ne kartą parodė, kad kuo stipriau V. Tomaševski atakuojamas nedemokratiškos politinės barbarų ordos, tuo geresnių rinkimų rezultatų jis pasiekia. Taip yra ir LLRA, kurios pirmininkas sėkmingai veda ją per Lietuvos politikos dyglius. Kadangi Vilniaus krašto lenkai turi ypatingą gebėjimą vienytis ir aukotis visai bendruomenei sunkiais momentais, jie gerai žino, kuo galima pasitikėti ir kas jų nenuvils, todėl remia LLRA ir Valdemarą Tomaševskį, nes šie žmonės patikrinti per sunkmečius ir jiems nepalankios jėgos jų nenugalės.

Dr. Bogusław Rogalski, politologas
EKR patarėjas tarptautiniais klausimais Europos Parlamente