R.Tamašunienė: Vyriausybės žadėtas savarankiškumas savivaldybėms - mitas ar tikrovė?

2014-10-14, 15:50
Įvertinkite šį įrašą
(6 balsai)
Rita Tamašunienė Rita Tamašunienė © L24 (nuotr. Marian Paliuškevič)

Šiandien svarstome Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, turintį tapti „pliusiuku" valdantiesiems, įgyvendinant Vyriausybės programos 421 punktą, kuriame numatyta, jog Vyriausybė „didins savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulins savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje".

Gražus ir svarbus tikslas, kurio įgyvendinimas kažkodėl virto tik kosmetiniu šios metodikos papudravimu. Pradėkime nuo to, kad jau buvusioji Vyriausybė garsiai pareiškė - ekonominė krizė Lietuvoje pasibaigė ir visi rodikliai bei skaičiai rodo nuolatinį ekonomikos augimą. Tik kodėl tas augimas  nepasiekia savivaldybių  ir nėra juntamas regionuose?  Visas iniciatyvas palydi  iki skausmo girdėta frazė: „Nėra pinigų, trūksta lėšų“.

Tai tapo savotišku savivaldybių „trendu". Frazės neištaręs savivaldybės tarnautojas jaustųsi nepadaręs nieko. Paradoksalu - kai šalies ekonominiai rodikliai auga, savivaldybių biudžetams – krizinė stagnacija. Ir viskas būtent dėl šiandien taikomos ydingos metodikos padarinių bei faktinių, o ne priplanuotų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų į savivaldybės biudžetus. Kaip veikia ši metodika? Pateiksiu faktų ir pavyzdžių:

- Daugelis savivaldybių patvirtino 2014 metų biudžetus nenumatydamos pakankamai lėšų darbo užmokesčiui net iki 2 mėnesių. Gali savivaldybių tarnautojai ir įstaigų darbuotojai, pavyzdžiui, nemokamai paatostogauti arba sirgti paeiliui - žiūrėk, ir susitaupys atlyginimams.

- Sausio-vasario mėnesiais savivaldybių biudžetai gavo 4-6 proc. visiems metams planuotų pajamų savarankiškoms funkcijoms vykdyti vietoj 8,4 proc. O poreikis mokėti už šildymą, vandenį, išmokėti kompensacijas pirmąjį ketvirtį būna didžiausias. Vėl skolos ir kreditiniai įsiskolinimai.

Jeigu savivaldybės sugeba surinkti daugiau pajamų ir viršija prognozuojamų savarankiškų pajamų augimą virš 21 proc., tos pajamos tiesiog atimamos į valstybės biudžetą. O pastarajam, kaip ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, tokie apribojimai netaikomi.

Sakysite, juk yra metodikoje mechanizmas savivaldybės negautoms pajamoms kompensuoti, - tai bendrosios dotacijos kompensavimas. Bet ir šis mechanizmas veikia jo-jo žaisliuko principu. Jei sugebi gauti daugiau pajamų, tai tau tą sumą nurėžia iš bendros dotacijos kompensacijos. Taigi tegyvuoja subalansuotas savivaldybės biudžetas! Kaip besistenk, iš „suplanuoto balanso“ neištrūksi. Tokiu būdu savivaldybės neturi jokios motyvacijos gauti daugiau pajamų, nes iš skolų ir kreditinių įsiskolinimo liūno tai išbristi vis tiek nepadės. Skolos  ūkio subjektams ir įmonėms už atliktus darbus ir paslaugas nemažėja, o kasmet dar auga (per 10 metų padidėjo 5 kartus).

Prasideda naujas ES paramos laikotarpis, ir visos savivaldybės turi gražių ir reikalingų gyventojams planų gerinti gyvenimo kokybę, pritraukti investicijas, kurti darbo vietas. Tačiau besibaigiantis ES paramos laikotarpis - tai virš 2 milijardų savivaldybių paskolų. Iš kur imti lėšų naujiems projektams įgyvendinti? Daug tikėtasi iš Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, tačiau kaip visada gražus tikslas „pripudruotas“ vieno metodikos straipsnio pakeitimu. 2015 m. pasigražins vos 14 savivaldybių. Jos  sulauks teisingesnio  paskirstymo, bus atstatyta iki 2014 m. taikyta faktiškai savivaldybėms tenkančio GPM procento apskaičiavimo schema, kai prognozuojamas GPM didėjimas ar mažėjimas dėl bendrų ekonominių rodiklių draugiškai pasidalinamas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų. Juk taip ir turėtų būti. Vis dėlto, neatsižvelgus  į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) siūlymus ir signalus,  ši metodika negrąžins savivaldybių į prieškrizinį lygį. Neduodame savivaldybėms meškerės, o vėliau stebimės, kodėl laimikis toks menkas.

Priimtas įstatymo projektas taps tiesioginiu Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ įrodymu ir iliustracija. Man ji šiandien atrodo draugišku Vyriausybės šaržu, dovanojamu savivaldybėms.

Rita Tamašunienė
LLRA frakcijos Seime seniūnė

Komentarai  

 
#1 Libertaras 2014-10-15 10:56
Viskas apie nieką , apeitos dotacijos,investicij ų jokių ,verslumas nulio vietoj ,darbo vietos nekuriamos ,pašalpų ir kitų socialinių išmokų gavėjų daugiausia ,valstybė nėra melžiama karvė ,kad viską finansuotų .O ką padarė šio krašto seimo nariai ir išbujojęs savivaldybių biurokratų aparatas ?Per visą laikotarpį Jų pagrindinis darbas lentelių ir pavardžių rašyba.
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24