Tokie pamąstymai kilo, kai ėmiau stebėti, kokios aistros vėlyvą pavasarį užvirė dėl Georgijaus juostelių. Nepasimiršta šis reikalas iki šiol. Nesuvokiama, kaip maža spalvotos medžiagos atraižėlė galėjo supriešinti Lietuvą. Aišku, tiesa tokia, kad juostelė čia niekuo dėta. Visa bėda – neteisinga interpretacija. Ir, aišku, eilinis atskirų grupių žmonių noras mus įtikinti, kad Lietuvai gresia pavojus.
Tik žinokite - juostelė pavojaus nekelia. Pavojingi yra būtent tie, kurie sugeba įtikinti, kad juostelė švarko atlape – baisus nusikaltimas.
Manau, istorija dėl Georgijaus juostelių – nepagrįstai iškreipta, vaizduojama klaidingai ir destruktyviai. Tie, kas žinojo, ką daro, tiesiog ramiai įsisegė juosteles, paminėjo svarbius įvykius, prisiminė savo protėvių narsą, pažymėjo įsimintiną istorinę datą. Šis kolektyvinis šventės, bendros atminties, giliausių jausmų išgyvenimas, susitelkimas, susikaupimas – nepaprastas žmonių bendruomenės stebuklas.
Gegužės 9-ąją Georgijaus juostelės buvo ne šiaip simbolis – tai buvo vienybės, bendros atminties, supratimo ženklas. Nerimą keliančiose, liūdnose ar sudėtingose situacijose žmogui simboliai tiesiog būtini. Jie sustiprina, suteikia tikėjimo, vilties, primena svarbius dalykus.
Dar svarbiau – kolektyvinė simbolio prasmė. Kitaip sakant, jei aš vienas vaikščiosiu įsisegęs juostelę, tai ir tereikš, kad aš vienas kažką prisimenu, jaučiu ar žinau. Tačiau juk Gegužės 9-oji buvo lemtinga daugeliui žmonių. Tai – laisvės triumfo prieš fašizmą, naujo istorinio tarpsnio, vilties, išsivadavimo diena. Kiek dar yra žmonių, kurie prisimena savo protėvius, žuvusius kovoje prieš nacizmą? Kodėl jie visi drauge negali susirinkti ir pažymėti savo pagarbos, skausmo, liūdesio už prarastuosius? Georgijaus juostelė – tai būdas bendrauti, pasakyti „aš tai žinau, vertinu, prisimenu, tokia yra mūsų praeitis“.
Sudėtingose, komplikuotose, liūdesį keliančiose situacijose simboliai padeda solidarizuotis, palaikyti vieni kitus. Todėl Georgijaus juostelė – itin jautrus, prasmingas simbolis, tarsi bendras patirties randas, prisiminimų žaizda.
Kiekvienas, kuris atėjo paminėti Pergalės prieš fašizmą dienos, turėjo žinią: sau, pasauliui, protėviams. Tačiau visi juk negalėjo atsistoti ir išrėžti garsiai, kad vertina pergalę prieš fašizmą, kad supranta istorijos svarbą, vertina protėvių narsą, nėra abejingi skausmui, kančiai ir savo šalies likimui. Tikiu, kad tokia proga ir žodžių gali pritrūkti – viskas per daug jausminga, skaudu, gilu. Todėl Georgijaus juostelės ir sušvito drabužių atlapuose – taip visi nebyliai išsakė didžiausią pagarbą, stipriausią bendrumą, šviesiausias viltis.
Visi, kurie susirinko ir išdrįso prisiminti tai, kas skaudu, nebijojo išreikšti pagarbos, gailesčio, apmaudo, o drauge – džiaugsmo bei pasididžiavimo, – šie žmonės mums priminė, kad viskas turi prasmę. Gyvenimas laikinas, pergalės ne visada atneša laimę, tačiau svarbiausia – būti kartu ir džiaugsmo, ir liūdesio dieną.
Tie, kurie Gegužės 9-ąją susirinko pažymėti įsisegę Georgijaus juosteles, parodė, kad supranta tikrąją atminimo dienos prasmę. Jie nebuvo tik praeiviai, žiūrovai ar stebėtojai – jie išties jautė, žinojo ir suprato. Todėl jie nusipelnė didžiausios pagarbos.
Kai kas sako, kad Georgijaus juostelės – pykčio ar agresijos simbolis. Tačiau argi tie, kurie Gegužės 9-tą dieną susirinko paminėti protėvių narsos, rankose spausdami gėlių žiedus, o prie širdžių – bendrą skaudžių išgyvenimų simbolį, kėlė agresiją? Manau, atvirkščiai – pyktį ir nepasitenkinimą kurstė tie, kurie be jokio pagrindo skalambijo apie Georgijaus juostelių blogį, sudrumstė prasmingą Gegužės 9-osis dvasią ir paniekino tuos, kurie gedi dėl protėvių.
Gintarė Pugačiauskaitė
Komentarai
vertina nepalankiai Landsbergi.
Ką reiškia "politinio lavono renematorė"?.Tau smegenų nereikia plaut, nes jų neturi. Nemoki gerbti kitų nuomonės, tai išmok nors taisyklingai kalbėti ir rašyti.
Isgerk vandens ir Puko radija paklausyk.
Nemaisykim skirtingu dalyku.