Remiantis gerai žinoma Maslow poreikių piramide ir Herzbergo dviejų veiksnių teorija, atlyginimas yra pagrindas pirminiams darbuotojo poreikiams patenkinti. Tačiau savaime jis neturi įtakos ilgalaikei dirbančio žmogaus motyvacijai. Pavyzdžiui, kai darbuotojas supranta, kokią naudą atneša savo organizacijai ir kokia jo darbo vertė, atlyginimo klausimas tampa mažiau reikšmingu.

Visgi, bazinio atlyginimo klausimas visuomet išlieka svarbus. Mūsų atlikto Lietuvos darbo rinkos tyrimo duomenimis, net 72 proc. organizacijų šiemet susidurs su spaudimu didinti darbo užmokestį. Vis dėlto, pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad tik 15 proc. darbuotojų yra emociškai motyvuoti likti dirbti dabartinėje organizacijoje. Taigi šiuolaikinėje darbo rinkoje už atliktą darbą gautas atlygis tampa tik vienu iš darbuotojo vertės pasiūlyme esančių elementų.

Darbuotojo vertės pasiūlymas – kas tai?

Kaip rodo rinkos tyrimai, net 70 proc. darbuotojų mano, kad už atliekamą darbą jiems yra mokamas per mažas atlygis. Todėl vienas iš modernios organizacijos tikslų – ne tik užtikrinti teisingą ir konkurencingą atlyginimą, bet ir apmąstyti kitas motyvacines priemones, kurios didintų darbuotojų vidinę motyvaciją, atlieptų darbuotojų poreikius bei padėtų pritraukti daugiau talentų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tos įmonės, kurios pirmenybę teikia bendrai darbuotojų gerovei, gali pasigirti ir aukštesniais darbuotojų įsitraukimo bei motyvacijos rodikliais.

Darbuotojų gerovė šiuolaikinėje darbo rinkoje apibūdinama ir kitu terminu – vertės pasiūlymas, kuris tampa raktine sėkmingos darbdavio strategijos fraze. Vertės pasiūlymas – tai grąža, kurią organizacija suteikia darbuotojui už jo sukuriamą vertę, ir tai apima ne vien tik darbo sutartyje nurodytą užmokestį, bet ir įvairias papildomas naudas. Tokie vertės pasiūlymai didina darbuotojų įsitraukimą į įmonės veiklą ir jų išlaikymą. Kai darbuotojas jaučia, kad yra vertinamas, tikėtina, jog jis bus labiau atsidavęs savo darbui ir sieks užtikrinti organizacijos sėkmę.

Kuriame darbuotojo vertės pasiūlymą: ką į jį įtraukti?

Šiuolaikinių darbdavių misija tampa sukurti darbuotojų poreikius atitinkantį papildomų verčių krepšelį ir vis labiau sutelkti dėmesį ne tik į darbuotojų finansinę, bet ir emocinę gerovę. Vienas iš pagrindinių gerovės kūrimo veiksnių yra patirtis darbovietėje. Darbdaviams svarbu sukurti tokią organizaciją, kurioje būtų puoselėjama tvirta įmonės kultūra, užtikrinami bendradarbiavimą skatinantys kolektyvo santykiai, darbuotojai jaustųsi įvertinti ir pripažinti. Darbuotojai taip pat itin vertina darbo ir poilsio balansą bei lankstaus darbo galimybes. Ypač po pandemijos jiems tapo svarbu patiems planuoti savo darbo laiką, rinktis norimą darbo vietą bei naudotis darbdavio teikiamais technologiniais sprendimais.

Pasibaigus pandemijai, įmonės vis labiau kreipia dėmesį į darbuotojų psichologinę sveikatą. Todėl jiems neretai siūlomi ne tik abonementai į sporto klubą, bet ir nemokamos psichologų, koučerių paslaugos, vykdomi tiek su asmeniniu, tiek su profesiniu tobulėjimu susiję mokymai.

Įmonėms tampa svarbu pasirūpinti ne tik emocine, bet ir ilgalaike darbuotojų gerove. Papildomas kaupimas pensijai, sveikatos draudimas ir kiti finansinį saugumą kuriantys elementai – jau ne vienerius metus yra tapę šiuolaikinių organizacijų „higienos“ elementais. Kalbant apie šiuolaikišką naudų paketą, viena naujausių papildomų naudų, kurią itin palankiai vertina darbuotojai – mokamos laisvos dienos. Apmokamus laisvadienius darbuotojai naudoja savo nuožiūra, neišnaudodami atostogų dienų. Tai kuria sveikesnį požiūrį į darbo ir poilsio derinimą.

Kad ir kokį vertės pasiūlymą savo darbuotojams pasiūlytų darbdaviai, jis turi būti formuojamas atsižvelgiant tiek į įmonės tikslus ir misiją, tiek į skirtingus darbuotojų poreikius.