Renginį aprašęs „Nürnberger Nachrichten“ priminė, kad „1914-1918 ir 1939-1945 katastrofos“ prisidėjo prie visiško grėsmingojo nacionalizmo išnaikinimo iš daugumos europiečių, o ypač drąsių ES įkūrėjų, galvų. Tai pavyko ne iki galo. J. Gauck ir F. Hollande perspėjo apie paprastus populistus, šovinistiniu tonu blogai atsiliepiančius apie Europą ir pasiekiančius bauginančią sėkmę rinkimuose. Iš esmės, tai fanatikai. Pakanka įsiklausyti į jų „uždegančias protus“ kalbas, kad pamatytume, jog tai yra ne dalykiška politika, bet neigiamų nuotaikų kurstymas“.
Būtų sunku paneigti akivaizdų faktą, kad Europoje kyla nacionalistinės nuotaikos, minimos Vokietijos laikraštyje, tuo pačiu metu rašančiame apie grėsmingo nacionalizmo išnaikinimą iš daugumos europiečių galvų. Vadinamosiose senosios Europos šalyse „išnaikinimo“ pamoka iš tikrųjų įvyko ir davė apčiuopiamų rezultatų. Vakarų visuomenė absoliučiai smerkia kraštutinių nacionalistų ir neofašistų požiūrį. Ir kai krizės metu įvairiose Europos šalyse kyla nacionalistinės pažiūros, ten taip pat auga viešosios nuomonės ir politinio elito pasipriešinimas rudajai ideologijai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Drezdene, neonaciai organizuoja eitynes sąjungininkų miesto atsakomojo bombardavimo jubiliejaus proga. „Skustų galvų“ manifestui iš karto pasipriešina rudosios ideologijos oponentai (jų paprastai yra daug kartų daugiau), kurie neonacius „sveikina“ tokiais šūkiais: „Braune Schweine raus aus unseren Stadt“ („Rudosios kiaulės, šalin iš mūsų miesto“). Politikai, žiniasklaida ir moraliniai autoritetai be jokių užuominų smerkia eitynes ir jų dalyvius „po svastikos ženklu“, kuris, beje, Vokietijoje yra uždraustas.
Tuo tarpu Lietuvoje jau tapo normalu, kad visų nacionalinių švenčių metu didelių miestų, kaip antai Vilniaus ir Kauno, gatvės yra okupuojamos eitynių dalyvių, kurių ideologija ir šūkiai yra labai panašūs į tuos, kultivuojamus „rudųjų kiaulių“ Drezdene. Lietuvos miestuose galbūt ne taip drąsiai ir tiesiogiai kaip Drezdene, tačiau dvasia yra panaši abiem atvejais. Be to, „plikagalviai“ Vokietijos eitynių dalyviai yra mieli svečiai ir eitynėse Vilniuje ar Kaune, kuo mes ne kartą įsitikinome. Ir visa Lietuvos problema ta, kad šioje šalyje tokių išsišokimų niekas „nesureikšmina“. Ekstremaliųjų nacionalistų eisenos geriausiu atveju yra daugumos politikų ar žiniasklaidos ignoruojamos ir nutylimos. Lietuvos saugumo vadovas, Seime skaitydamas paskutinę ataskaitą apie grėsmes valstybei, nematė jokių problemų dėl stiprėjančių šovinistinių eitynių ar, tarkim, ksenofobiniu „tautininkų“ stiliumi organizuojamų metinių Vilniaus atgavimo iš lenkų proga. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartą paklausta Lietuvos žurnalisto, ką ji mano apie „nacionalistų eitynes“, tiesmukai atkirto: „Tai jūs manote, kad jie yra nacionalistai. Aš taip nemanau. Aš manau, kad tai nacionalinis jaunimas.“ Žodžiu, „nacionalinis jaunimas“ Lietuvoje jaučiasi kaip žuvis vandenyje – užuot pasmerktas aukščiausio rango politikų, išgirsta vilties ir paskatinimo žodžius.
Taigi ar Europa atliko istorijos namų darbus po dviejų kruvinų karų, teisingai vadinamų pasauliniais? Manau, kad tik iš dalies galime teigiamai atsakyti į šį klausimą. Daugelyje Europos šalių, ypač už „geležinės uždangos“, kraštutinio nacionalizmo virusas atgimsta, skleidžiasi ir pradeda vėl nuodyti. Lietuvoje stebime savotišką šios pavojingos bakterijos mutaciją, pirmiausia paralyžiuojančią jaunimo smegenis. Visuomenės nuomonei teikiama kažkas panašaus į nuovokų pakeitimą. Agresyvus valstybės nacionalizmas leidžiant tik vienos valstybinės kalbos viršenybę yra plačiai šlovinamas, o siekis palaikyti tautinių mažumų teises, bent jau tai, ką jie turėjo prieš įstojimą į ES (ir, galų gale, kas yra visoje Europoje), rodomas kaip smerktini, ekstremalūs, valstybei priešiški veiksmai.
„Šiandienos Europa yra apsauga nuo pagundų ir smurto, garantija, ties kuria reikia nuolat dirbti. Konfliktus reikėtų spręsti taikiai ir ginti bendrąsias vertybes: asmens laisvę ir lygybę prieš įstatymą. Tai yra pagrindinės pamokos, kylančios iš įsipainiojimo į didžiules Europos skerdynes, įvykusias prieš šimtą metų, – parašė „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ pirmojo pasaulinio karo pradžios metinių proga.
Ši „garantija“ kol kas neveikia Lietuvoje...
Tadeuš Andžejevski
