Aviacija pasirengusi kilti: kaip keliausime popandeminiu laikotarpiu?

2021-07-29, 14:23
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Aviacija pasirengusi kilti: kaip keliausime popandeminiu laikotarpiu? Martyno Jaugelavičiaus nuotr.

Nors aviacijos sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas, tačiau optimizmo nestokojama: keleiviai sparčiai sugrįžta į orlaivius, planuojamos investicijos į infrastruktūrą, tvarumą ir skaitmenizaciją. Tad kokių esminių pokyčių sulauks aviacijos rinka popandeminiu laikotarpiu ir kaip ji prisitaikys prie ilgalaikės COVID-19 realijos?

Stabilus augimas

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulinė aviacijos pramonė stabiliai augo. 2009-2019 metų laikotarpiu komercinių oro bendrovių metinis pajamų augimas siekė daugiau kaip po 5 proc. kasmet. 2019 metais pasaulinė aviacijos pramonė apyvartą užaugino iki istorinių aukštumų – 838 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau po to pasaulis susidūrė su COVID-19. Drastiškai kritus oro vežėjų pajamos pasaulinė aviacija patyrė milžiniškų nuostolių. Pandemijos padaryta žala aviacijai tebeskaičiuojama, bet išankstiniais duomenimis, 2020 metais sektoriaus pajamos smigo iki 372 mlrd. JAV dolerių. Toks pajamų lygis buvo fiksuotas 2000 metais, tad augimą pandemija nubloškė net 20 metų atgal.

Vis tik optimizmo nestokojama. Tikimasi, kad aviacijos sektorius nuosekliai atsistatys iki 2023-2024 metų, kuomet bus sugrįžta į 2019 metų pajamų lygį. Tačiau sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas. Skirtingai nuo 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kuri buvo visiškai ekonominio pobūdžio, laikinai apribojusi vartojimo galią, COVID-19 vartotojų elgsenoje paliks gilesnius randus.

Tad kokių esminių pokyčių sulauks aviacijos rinka dėl pandemijos ir kaip ji prisitaikys prie ilgalaikių COVID-19 pasekmių?

Kai kurie pokyčiai akivaizdūs: keliaujant oro bendrovėmis higienos ir saugos standartai išliks itin griežti, o skaitmenizacija ir toliau keis kelionių patirtį. Mobiliosios programėlės bus naudojamos keliautojų vakcinų sertifikatams ir COVID-19 testų rezultatams saugoti.

Vakcinacija skatina keliones

Pirmasis 2021 metų pusmetis liudijo silpnesnį keleivių atsigavimo srautą, nei tikėtasi. Tačiau vis didesnį pagreitį įgaunanti visuotinė vakcinacija pastebimai atlaisvino kelionių apribojimus. Šiuo metu Europos Sąjungoje 58 proc. gyventojų yra paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Todėl jau matomi akivaizdūs ženklai, kad šių metų antroji pusė į orlaivius sugrąžins didesnį keleivių skaičių.

Svarbus faktorius šiame atsigavimo kontekste yra ir tam tikras lūžis keliautojų supratime apie kelionės procesą. Nemaža dalis keliautojų dar pavasarį suprato, kad naujojoje realybėje COVID-19 neišnyks. Nors šio koronaviruso grėsmes išmokome valdyti ir, greičiausia, su jomis dar geriau tvarkysimės ateityje, tačiau neverta tikėtis, kad pandemija staiga pasibaigs vieną konkrečią dieną, be jokių jos ankstesnių apraiškų. Dėl šios priežasties nebenorima atidėlioti kelionių.

Skaičiuojama, kad Bendrijoje per trečiąjį šių metų ketvirtį siūlomų vietų skaičius orlaivyje vidutiniškai sieks 70 proc., palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje šis rodiklis bus dar aukštesnis – 75 proc. Apskritai Bendrijos mastu Lietuvos oro uostai, liepos mėnesio duomenimis, pagal pasiūlytų vietų skaičių tarp ES šalių buvo 5 vietoje, aplenkdami Latviją ir Estiją. Tai liudija, kad Lietuvos oro uostų vykdoma skirtingais scenarijais paremta skrydžių atstatymo strategija daugiapusėje platformoje veikia sėkmingai, ir kad mūsų rinka yra pasiruošusi keliauti.

Tiesa, šiuo metu didesnį keleivių srautą generuoja išvykstamasis turizmas. Vis dėlto švelnėjantys reikalavimai keliauti turėtų dar labiau paskatinti emigrantų segmentą, keliaujant tarp Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Airijos. Abi šalys sudaro beveik ketvirtadalį bendrojo Lietuvos oro uostų keleivių srauto.

Į orlaivius sugrįžta poilsiautojai

Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse keleivių pervežimo oru segmente atsigavimo katalizatoriumi tampa laisvalaikio kelionės. Apie atsigaunančias keliones oru praneša ne tik ES, bet ir JAV, Brazilija, Kinija, priskiriamos prie svarbiausių kelionių oro transportu rinkų. Tuo pačiu pabrėžiama, kad keleivių srautą artimuoju laikotarpiu daugiausia generuos vidiniai skrydžiai, kuomet ES rinkai aktualių tarpkontinentinių kelionių atsigavimas kiek užtruks dėl skirtingai taikomų priemonių pandemijai pažaboti.

Kaip jau liudija ankstesnių krizių patirtis, poilsinės kelionės ir apsilankymai pas draugus bei giminaičius linkusios atsinaujinti pirmiausia. Taip jau yra nutikę po pasaulinės finansų krizės ir rugsėjo 11-osios įvykių. Tuo tarpu verslo kelionėms, kaip liudija statistika, atsigauti prireikia daugiau laiko. Tikėtina, kad nuotolinis darbas ir kitos lankstaus darbo sąlygos tam tikra forma išliks po pandemijos, todėl verslo kelionių atsistatymas bus nuosaikesnis. Pavyzdžiui, po išpuolių prieš Pasaulio prekybos centrą verslo kelionėms prireikė ketverių metų, kad jos visiškai atsistatytų ir pasiektų buvusį lygį.

Todėl neabejotina, kad atslūgus pandemijai, verslo kelionės nuosekliai augs. Tikėtina, kad jau 2024 metais jos pasieks lygį, buvusį iki pandemijos.

Aviaciją kėlė kroviniai

Per pastaruosius dešimt metų dėl žemų krovinių tarifų ir krovinių verslo nuostolingumo daugelis oro bendrovių mažino krovininių orlaivių parką. Tačiau COVID-19 laikotarpiu kroviniai tapo aviacijos pramonės gelbėjimosi ratu. Iki pandemijos pasauliniuose pervežimuose oru kroviniai paprastai sudarė apie 12 procentų visų sektoriaus pajamų, o pernai šis procentas išaugo triskart.

Orlaiviais skraidinti kroviniai, kuriems reikalinga kontroliuojama temperatūra – aukštos pridėtinės vertės šviežias maistas ir farmacijos gaminiai, tame tarpe vakcinos nuo Covid-19. Taip pat santykinai brangios, bet mažai vietos užimančios, elektronikos bei automobilių pramonės detalės. Iš esmės reikšmingu katalizatoriumi šioje srityje tapo elektroninės prekybos augimas pandemijos laikotarpiu.

Tikėtina, kad per pandemiją įvairių prekių gamintojai geriau suvokė oro transporto krovinių pajėgumus greičio, lankstumo ir efektyvumo požiūriu.

Todėl krovinių logistikos operatoriai gali toliau plėsti krovinių vežimo paslaugas oro transportu. Savo ruožtu oro uostai lanksčiai gali prisitaikyti ir padidinti keleivinių orlaivių, kurie naudojami ir kroviniams gabenti, skaičių.

Investicijos į tvarumą

Nors daugelis oro bendrovių bei oro uostų susiduria su finansų valdymo iššūkiais, tačiau viena iš sričių, kuriose išlaidos nebus mažinamos, o netgi ir didinamos – tai investicijos į IT ir procesų skaitmeninimą. Pavyzdžiui, prieš pandemiją oro bendrovės savo IT segmento priežiūrai ir atnaujinimui vidutiniškai skyrė 5 proc. savo pajamų.

Investicijų dalis IT, skaitmenizavimo ir automatizavimo turėtų augti. Jau dabar oro bendrovės reaguoja į greitesnį vidaus ir trumpų nuotolių skrydžių atsigavimą, investuodamos į tiesioginių pardavimų platformas internete.

Spartus duomenų prieinamumas reiškia, kad eismo srautus oro uostuose galima planuoti daug efektyviau, užtikrinant didesnius orlaivių eismo pajėgumus ir mažiau vėlavimų. Daugelis oro uostų jau dabar piko valandomis artėja prie ikipandeminio aptarnaujamų keleivių srautų lygio, o keleivių aptarnavimo ir laukimo laikas yra gerokai išaugęs dėl COVID-19 patikros. Tam, kad šie procesai vyktų sklandžiai, jau dabar vyksta jų automatizavimas ir harmonizavimas globaliu mastu, antraip nebus išvengta didelių keliavimo trikdžių oro transportu.

Be to, dirbtinis intelektas jau pradeda duoti praktinės naudos aviacijoje, todėl investicijos šioje srityje dar labiau augs ateityje. Prognozuojama, kad siekiant palengvinti kelionių procedūrą ir sumažinti kliūtis, oro uostai spartins bekontakčių technologijų, tokių kaip automatinės veido atpažinimo sistemos, diegimą.

Be to, Covid-19 aviacijos pramonėje pagreitino procesų taikymą tvarumo srityje. Dėmesys telkiamas diegiant ekologiškas technologijas, orientuojantis į aplinkos ir socialinės atsakomybės bei įmonių valdymo iššūkius. Aviacijos pramonė klimato kaitos kontekste šiuo metu plėtoja šias tvarios aviacijos technologijas: tvarų alternatyvųjį aviacinį kurą, elektros bei vandenilio pagrindu veikiančius variklius, kitus technologinius sprendimus.

Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24