Nors bene visą ketvirtį dalies ekonomikos sektorių veikla buvo apribota ir įvesti judėjimo ribojimai, šalies ekonomika augo. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. paskutiniu ketvirčiu, BVP padidėjo 1,8, o palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, – 1,0 proc. Tokia ekonomikos raida sietina su itin palankiomis eksportuojančiojo sektoriaus tendencijomis, valdžios sektoriaus parama ir santykinai nedaug paveiktos didesnės dalies paslaugas teikiančių veiklų raidos.
Siaučiant pandemijai Lietuvos pramonės pagaminamos produkcijos apimtis pasiekė istorines aukštumas. Tokia tendencija stebėta bene pusėje apdirbamosios gamybos veiklų, kurios pagamina apie ¾ visos produkcijos. Tarp jų patenka maisto, medienos, baldų, chemijos produktų, automobilių dalių gamybos pramonės šakos. Apskritai, apdirbamosios gamybos tik kelių veiklų – naftos perdirbimo, drabužių siuvimo, gėrimų, odos dirbinių, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos ir mašinų bei įrenginių remonto – gaminamos produkcijos apimtis šių metų pirmąjį ketvirtį buvo mažesnė nei prieš prasidedant pandemijai. Tokia veiklos raida sietina tiek su palankia Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausos raida šalyse, kurios yra pagrindinės prekybos partnerės, tiek su Lietuvos eksportuojančių įmonių konkurencingumu.
Kadangi per šių metų pirmuosius mėnesius ES valstybėse narėse užsienio prekybos apimtis nesumažėjo, susidarė palankios sąlygos kitos didžiąją dalį savo paslaugų eksportuojančios veiklos – transporto sektoriaus – raidai. Turimi duomenys rodo, kad ši veikla per šių metų kelis pirmuosius mėnesius sugebėjo gana reikšmingai padidinti savo pardavimus. Dviženklio pardavimų sumažėjimo, palyginti su 2020 m. paskutiniu ketvirčiu, nepatyrė nė viena transporto sektoriaus šaka. Apskritai, net ir vertinant metinius pokyčius, daugelio transporto sektoriaus šakų pardavimai buvo artimi praėjusių metų lygiui. Iš šios tendencijos išsiskiria tik oro transportas, kurio pardavimai šiuo metu yra daugiau nei trečdaliu mažesni, ir pašto bei kurjerių paslaugos, paaugusios dešimtadaliu. Tokia transporto sektoriaus raida sudaro įspūdį, kad kol kas Mobilumo paketo paskatintas įmonių veiklos iškėlimas iš Lietuvos yra gana vangus. Tą iš dalies patvirtina ir tebedidėjantis Lietuvoje registruotų sunkiasvorių vilkikų parkas.
Mažmeninės prekybos apyvarta, nors 2021 m. pirmąjį ketvirtį mažėjo, kovo mėn. pasiekė istorines aukštumas. Toks jos šuolis labiausiai sietinas su suaktyvėjusia IRT, garso ir vaizdo, apšvietimo įrangos, metalo dirbinių, baldų prekyba, palengva augančia maisto prekių prekyba ir per metus bene padvigubėjusia elektronine prekyba. Didėjančią prekybos IRT, garso ir vaizdo, apšvietimo įranga, metalo dirbiniais, baldais apyvartą galima sieti su itin aktyvia NT rinka, darbuotojams gana palankia darbo rinkos padėtimi, namų ūkių sukauptomis santaupomis ir pradėtais laisvinti karantino ribojimais. Šie veiksniai ir artimiausiais ketvirčiais turėtų sudaryti sąlygas sparčiam namų ūkių vartojimo atsigavimui, kuris skatins ir prekybos veiklos aktyvumą.
Dalies kitų paslaugų sektoriaus veiklų padėtis tebebuvo sudėtinga. Tai ypač pasakytina apie tas veiklas, kurios paslaugas teikia namų ūkiams ar kurių paslaugų teikimas buvo apribotas. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo veiklos pardavimai šių metų pirmaisiais mėnesiais buvo daugiau nei perpus mažesni nei prieš metus ir beveik trečdaliu mažesni nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį. Panaši padėtis buvo ir kalbant apie kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų veiklas, taip pat meninę, pramoginę bei poilsio organizavimo veiklą ir kitas panašias paslaugų veiklas. Vis dėlto pradėti laisvinti karantino ribojimai turėtų leisti šiems paslaugų sektoriams palengva atsigauti. Pirmosios viruso bangos karantino laisvinimo patirtis rodo, kad dalies šių paslaugų apyvartos jau trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo tik dešimtadaliu mažesnės nei prieš prasidedant pandemijai.
Šių metų pradžioje iš stambiausių ekonominių veiklų labiausiai sumenko statybos sektoriaus darbų apimtis. Tiesa, tokios raidos vien tik su pandemija ir kovos su ja priemonėmis sieti nereikėtų – itin palankūs statyboms praėjusių metų žiemos orai ir šių metų didesni, nei įprasta, šalčiai taip pat turėjo reikšmingos įtakos statybos darbų apimčiai. Šie veiksniai lėmė, kad šių metų pirmaisiais mėnesiais ji buvo mažesnė tiek už 2020 m. paskutinio ketvirčio, tiek prieš metus buvusius lygius. Dėl stipriai sumažėjusių verslo užsakymų labiausiai sumenko negyvenamųjų pastatų statyba, inžinerinių statinių statybos apimtį palaikė viešojo sektoriaus užsakymai, o gyvenamosios paskirties – smarkiai išaugusi būsto paklausa.
Palanki šių metų pradžia leidžia tikėtis pozytivesnės, nei anksčiau laukta, šių metų Lietuvos ekonomikos raidos. Augantis ekonomikos aktyvumas per, kaip tikimasi, labiausiai suvaržytą šių metų ketvirtį paklojo tvirtą pamatą spartesniam ekonomikos šuoliui šiais metais, kurį turėtų skatinti vykdoma visuomenės vakcinacija, lengvinami ribojimai, sukauptos didelės santaupos ir gerėsiantys namų ūkių bei verslo lūkesčiai. Tačiau ateities perspektyvas tebegaubia didelis neapibrėžtumas dėl tolesnės COVID-19 pandemijos raidos ir su ja susijusių aplinkybių, pavyzdžiui, kaip sėkmingai bus skiepijami gyventojai ar naujų viruso atmainų atsiradimas bei jų atsparumas skiepams. Tai gali lemti tiek geresnę, tiek blogesnę, nei šiuo metu tikimasi, ekonomikos raidą.
Daugiau ekonomikos ir finansų rinkų komentarų, analizę, naujausius rodiklius bei prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainės rubrikoje Ekonomikos ir finansų pulsas.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas
