Tuo pat metu kaimyninėje Lenkijoje Seimo pirmininkė Elżbieta Witek pirmajam svarstymui teikia pilietinės visuomenės projektą „Taip šeimai, ne genderizmui“. Tai reiškia, kad jau šį pavasarį Lenkijos parlamentarai svarstys pilietinę iniciatyvą dėl Lenkijos prisijungimo prie Stambulo konvencijos atšaukimo. Lenkijos Seimo pirmininkei pakako 150 000 piliečių parašų, kad įstatymų projektai būtų įtraukti į Seimo darbotvarkę. Pasitraukimo iš Stambulo konvencijos Lenkijoje iniciatoriai teigia, kad „Stambulo konvencija, kurią Lenkija ratifikavo 2015 m., nepateikė naujų sprendimų, kaip veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris, o tik užkrovė ideologinį bagažą, kuris skaldo visuomenę, dėl kurio reikia keisti mokyklos programas atsižvelgiant į socialinės lyčių lygybės dvasią, siekiama „išrauti“ pamatines tradicines vertybes, niveliuoti moterų ir vyrų vaidmenis“. Kartu teikiami pasiūlymai inicijuoti naują tarptautinės bendruomenės sutartį – konvenciją dėl Šeimos teisių. Parlamentarai raginami priimti įstatymus, poįstatyminius dokumentus ir stiprinti priešsmurtinę sistemą, kovoti su priežastimis ir pasekmėmis, šviesti visuomenę. Kovos su smurtu ir aukų apsaugos mechanizmus siūloma nukreipti į patį smurtą, o ne į šeimos struktūrą ar lyties suvokimą.
Lietuvoje mes nenorime pasimokyti iš kaimynų patirties ir planuojame lipti ant to paties grėblio, t.y. priešinti visuomenę dirbtinai konstruojamomis socialinės lyties nuostatomis, tuo pat metu prisidengiant kilniu siekiu apsaugoti moteris nuo smurto. Po priešsmurtine priedanga Konvencija įpareigoja šalis kovoti su tradicinėmis visuomenių pažiūromis, tariamais stereotipais, primetama ideologija dėl lyties tapatybės, raiškos ir socialinės lyties, kuri didelei visuomenės daliai tiesiog nepriimtina.
Ar be Stambulo Konvencijos mūsų valstybė nepajėgi mažinti smurtą? Daugelis Konvencijos nuostatų, kurios skirtos moterų apsaugai nuo smurto ( ir ne tik moterų), jau yra tapusios Lietuvos nacionalinės teisės dalimi. Klausimas, ar sukurta sistema veikia efektyviai? Ar padarėme viską, kad smurto mažėtų?
Žinoma, smurto ir smurtautojų neišnaikinsi vieną kartą ir visiems laikams nei didesniais draudimais, nei bausmėmis. Bet stebuklingai neišnyks smurtas ir dešimt kartų ratifikavus Stambulo konvenciją. Teisingesnis kelias sutelkti politikus, vykdančiąją valdžią, nevyriausybines organizacijos bendriems darbams, siekti efektyviau veikiančios nesmurtinės sistemos stiprinimo – prevencijos, specializuotos pagalbos nukentėjusiems prieinamumo, smurtautojų atgrasymo, institucijų bendradarbiavimo, galų gale įvardinti koks realus poreikis skirti didesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Policijos duomenimis, daugelį smurto veiksmų įvykdo smurtautojai, veikdami apsvaigę nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, todėl turi būti daugiau dėmesio skiriama priklausomybių prevencijai, gydymui, terapijai ir kt. paslaugų pasiekiamumui. Ar turime pakankamai prieinamą krizių pagalbos centrų tinklą, kur smurto aukos paramą, pagalbą gali gauti anonimiškai, užtikrinant konfidencialumo principus, ar kas nors trukdo peržiūrėti baudas ir bausmes už smurto veiksmus, kurios nėra pakankamai veiksmingos?
Pagaliau mes vis dar kovojame su pasekmėmis, o ne su priežastimis. Visi suprantame, kad jeigu norime sėkmingai kovoti su smurto problema, turime pradėti nuo švietimo. Bet tuo pat metu planuojama naikinti mokyklinę Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą, kurią rengiant dalyvavo ir švietimo, sveikatos srities ekspertai ir tėvų, šeimų organizacijų atstovai, kuri suteiktų reikalingų žinių jaunam žmogui, ugdytų pagarbą kitam asmeniui.
Smurtą kaip opią, skaudžią, gėdingą kiekvienai visuomenei problemą, už kurios slypi žmonių, šeimų tragedijos, sumažinti padės realybėje veikianti, į teigiamus pokyčius ir rezultatus orientuota sistema. Bet tam reikia nuodugnaus ir aiškaus priemonių plano, o ne šūkių ir skambių frazių. Bet prie plano reikia dirbti, o štai hiperbolizuotai sureikšminti Konvenciją, pasiskelbti moterų teisių gynėju yra žymiai paprasčiau ir lengviau.
Nelabai stebina ir daugelio konservatorių pritarimas liberalių partijų iniciatyvoms bei didžiausios valdančiųjų frakcijos bendros pozicijos nebuvimas. Tik per rinkimų kampaniją Tėvynės sąjunga- krikščionys demokratai pozicionuoja save kaip dešiniųjų pažiūrų partija, politinis triukas savo partijos pavadinimu klaidinti piliečius ir neprarasti dalies rinkėjų palaikymo. Bet koalicijos su liberaliomis frakcijos vardan, be pasispardymo į antrą planą nustumiamos pamatinės krikščioniškos vertybės. Nusprendžiama nekelti bangų, kad nebūtų patirta didesnių politinių praradimų, reitingų ir modernumo. Nes lyčių ideologijos šalininkai vėl klijuos etiketę, kad priešintis Stambulo konvencijai reiškia, kad esi smurtautojų pusėje arba pateisini smurtą artimoje aplinkoje. Dar pridės, kad skaitai tekstą be suvokimo arba nemoki išversti progresyvių, nes liberalių, Stambulo konvencijos straipsnių apie lyčių lygybę ir moters saugumą. Neabejoju, kad ir šis tekstas susilauks dvilypių vertinimų. Tebūnie. Žodžio laisvė yra apie tai, kad kito žmogaus nuomonę ir vertybes reikia gerbti. Bet Seimo nariai, ypač dešiniųjų pažiūrų, privalo reaguoti į tūkstančių piliečių išreikštą valią, Bažnyčios nuomonę, tėvų , šeimų organizacijų susirūpinimą (anot viešai prieinamų tyrimų 92 proc. gyventojų palaiko tradicinės šeimos sampratą).
Lenkijos pavyzdys po 5 metų nuo Konvencijos ratifikavimo yra puiki iliustracija, kad visuomenė supriešinta, įvelta į ideologinius ir neveiksmingus „socialiai sukonstruotų lyčių perspektyvos“ ginčus, bet nei smurto sumažėjo, nei institucijos geriau veikia. Kyla klausimas, ar verta mūsų valstybei rinktis analogišką kelią, supriešinti visuomenę ar realiai mažinti smurtą: Quo vadis, kur eini, Lietuva?
Seimo narė Rita Tamašunienė
