Privalomo tautybės įrašo ankstesnis panaikinimas ir menkas viešųjų elektroninių paslaugų naudojimas iškraipys visuotinio surašymo duomenis

2021-01-30, 12:18
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Valdemar Urban Valdemar Urban

Lietuvoje nuo šių metų sausio 1 dienos startavo kas dešimtmetį rengiamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Tačiau šįkart surašymas kitoks – nebus gyventojus lankančių surašinėtojų, jis pilnai vyks elektroniniu būdu administracinių duomenų pagrindu, naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenis.

Didžiausia 2021 m. vykstančio gyventojų surašymo problema yra tai, kad klausėjai nelankys gyventojų ir tiesiogiai su jais nebendraus, kaip kad būdavo ankstesnių surašymų metu. Tai reiškia, kad dalis visuotinio surašymo duomenų neatitiks tikrovės, kadangi pavyzdžiui duomenys apie asmens tautybę ar tikėjimą nėra šiai dienai privalomi pateikti  ir dažnai registruose yra nenurodyti.

Nuo sausio 15 d. iki vasario 28 d. vyksta gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinis tyrimas, kurio metu gyventojai gali pasinaudoti viešąja el. paslauga, internetiniame laukelyje suvedę adresą https://surasymas.stat.gov.lt užpildyti atitinkamą anketą, kurioje deklaruos savo tautybę, gimtąją kalbą bei tikėjimą. Pasak Statistikos departamento vėliau šie duomenys bus inkorporuoti į bendrą visuotinio surašymo duomenų paveikslą.

Statistikos departamentas planuoja apklausti tik kiek daugiau kaip 1 proc. gyventojų Lietuvos gyventojų klausėjų pagalba, o vėliau surinkus statistinius duomenis ir pritaikius matematinius modelius, parengti ir paskelbti informaciją apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą visos šalies mastu.

Toks pasirinktas metodas tikrai neatspindės realios situacijos ir duomenys bus iškraipyti, todėl jau nuo pat pradžių yra užprogramuota nesėkmė ir duomenų netikslumai.

Analizuojant detaliau susidariusią situaciją ir Statistikos departamento skelbiama oficialią statistinę informaciją matyti, kad 2019 metų duomenimis tik 77 proc. namų ūkių turėjo asmeninius kompiuterius namuose, ir tik 82 proc.  interneto prieigą. Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 79 ir 83 proc. namų ūkių, kaime – 71 ir 78 proc.

Pažiūrėjus detaliau, matyti, kad 2020 m. asmenys, naudojęsi viešosiomis el. paslaugomis 16-74 metų amžiaus grupėje yra viso labo tik 57,7 proc., o 65-74 metų darbo grupėje – tik 14,4 proc.

Visuotinio surašymo organizatoriai tinkamai neįvertino esamos realios situacijos informacinių technologijų naudojimo Lietuvoje aspektu ir jau pradinėje visuotinio gyventojų ir būstų surašymo stadijoje užprogramavo netikslumus ir realios situacijos iškraipymą fiksuojant duomenis apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą.

Atsižvelgiant į tai, visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga su eilę kitų nevyriausybinių organizacijų inicijavo Visuomeninį Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymą, kuriuo siekiama atkreipti gyventojų dėmesį kaip svarbu deklaruoti savo tapatybę LLS rengiamame visuomeniniame Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašyme, paaiškinti jiems, kad surinkta medžiaga leis palyginti duomenis ir nustatyti tikrąjį lenkų Lietuvoje skaičių.

Panašios visuomeninės surašymo akcijos tradicinių tautinių mažumų daug kartų buvo rengiamos kitose ES šalyse: Rumunijoje ir Slovakijoje vengrų tautinės mažumos, Bosnijoje ir Hercegovinoje – kroatų tautinės mažumos ir t.t.

Panašios visuomeninės iniciatyvos yra sveikintinos ir net skatinamos praktiškai visų ES šalių vyriausybių.

LLS iniciatyva taip pat jau sulaukė tarptautinio palaikymo. Europos Parlamento narys, Europos tautų federalinės sąjungos (FUEN) pirmininkas, Lorant Vincze atsiuntė Lietuvos lenkų sąjungai palaikymo raštą.

Lietuvos lenkų sąjungos visuomeninės iniciatyvos koordinatorius
Valdemar Urban

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24