Gruodžio 25-ąją gimė Jėzus, ir ši diena nuo seniausių laikų reiškė begalinį džiaugsmą. Tuo džiaugsmu žmonės dalijosi vieni su kitais, nes taip geros emocijos vis auga, plečiasi, pasiekia dar daugiau širdžių.

Tokia ir yra Kalėdų prasmė – susirinkti ir būti visiems drauge, kad pasidalintume beribe laime dėl Jėzaus gimimo.

Apibendrinti galime taip: Kalėdos – tai meilės kupinas Dievo ir žmogaus susitikimas. Ne mūsų susitikimas su kitais žmonėmis. O žmogaus susitikimas su Dievu. Tokia šios šventės prasmė. Būdami su šeima, draugais, kaimynais, mes visi drauge džiaugiamės šiuo susitikimu.

Bet jei net liksime vieni, jis vis tiek ateis. Stebuklas. Kalėdos. Dievas. Viskas, ko reikia. Tiesiai į mūsų širdis.

Daugelis dabar kalba, kad sunku būti atsiskyrusiems, riboti bendravimą, bet mums, tikintiesiems, labai lengva prisitaikyti – tereikia išmokti (arba prisiminti) paprastą dalyką – kito buvimą reikia jausti. Ne matyti, girdėti, bet jausti.

Dievas visada ras būdų mus aplankyti. Jis visada yra šalia. Nepamirškime to.

Šiemet mums kaip niekada svarbu švęsti Kalėdas. Atvira širdimi skleisti meilę. Ir ją priimti. Prisiminti, kad Jėzaus gimimas mums yra džiaugsmo šventė. Ir jei negalime susitikti su artimiausiais, tai nėra taip svarbu.

Ši diena yra skirta tam, kad susitiktume su Dievu. 

Šiam susitikimui mums nereikia kitų žmonių. Tereikia turėti širdis. Ir meilė į jas atplūs drauge su Dievo laukimu. 

Gintarė Pugačiauskaitė (lietuvių kalbos mokytoja, komunikacijos dėstytoja, žurnalistė)