Pasigyrė žiniasklaidai, kad iš Vilnius mero Artūro Zuoko jau 12 kartą iš eilės pareikalavo uždrausti sostinėje organizuoti „Rusijos Dieną“, nes tai „Putino imperijos diena“, kurios  šventimą jis (Adomėnas) laiko amoraliu. Pamaniau: matyt liga, pasireiškianti konservatorių  garbės pirmininkui, yra užkrečiama. Vytautui Landsbergiui, jei bent akimirkai nukreips rūpestingą žvilgsnį nuo lenkų tautinės mažumos, taip pat viskas siejasi su didžiojo kaimyno sąmokslo rengimu prieš Lietuvą.

Tačiau paaiškėjo, jog nereikia būti konservatoriumi, kad savyje atrastum panašią ligą. Vilniaus Vingio parke organizuota „Rusų kultūros diena“ sukėlė daugelio publicistų pasibjaurėjimą. Iš kai kurių komentarų pulsuoja toks pranešimas: paleidome „rusų kolonizatorius“ kaip žydo  botagus. Maža to, kad „Lietuva be abejonių ir iš karto davė pilietybę visiems rusams, nors iš  tikrųjų ne visi buvo to verti“, tai dar „po Krymo aneksijos“ leidžiame  jiems „eitynes  Vilniaus gatvėmis po agresoriaus vėliavomis“ ir remiame „V. Putino hitlerinę retoriką“.

Sunerimusi, ar praėjusį sekmadienį kolonizatoriai nepasisavino iš mūsų Vilniaus, peržvelgiau  visas prieinamas paskutinio „Rusijos dienos“ šventimo reliacijas ir jas lydinčią isteriją.  Perfrazuodama gerai žinomą posakį apibendrinčiau: „Kur Krymas, o kur Vingis?“ Nė vienoje iš šių reliacijų neįžvelgiau V. Putino hitlerinės retorikos propagandos pėdsakų ar sąsajų su  agresoriaus požiūriais ir mėginimais. Apskritai aš nemačiau ten politikos ar politikavimo. Tipinis folkloro festivalis su „chorovodais“, meduoliais, cukrine vata, alumi, kičo suvenyrais  ir daugiau ar mažiau talentingų menininkų pasirodymais. Keista, neradau net pranešimų apie neblaivius incidentus, praktiškai lydinčius tokius įvykius visur ir visada. Jei viso to ir nebuvo, tai... atsirado žurnalistų, nepraleidžiančių progos pažaisti analizuojančius psichologus: kas  galėtų kunkuliuoti Rusijos vėliavomis mojuojančio sportiškai apsirengusio jaunimo galvose?“ Ar jie jaučiasi kaip „rusakalbiai lietuviai ir europiečiai“, ar „save tapatina su Rusijos Federacija ir gali būti panaudoti kaip penktoji kolona?“

Na, jei kitiems galima, tai ir aš pažaisiu tokį spėliojimą. Galiu lažintis, kad šių vaikinų galvose kunkuliavo dvi mintys: kaip kuo greičiau išgerti šalto alučio ir griebti fainą merginą. Kas dėl penktosios kolonos, tai visada galime sau tokią išugdyti, jei niekinsime savo piliečius, žeminsime ir užkrausime jiems atsakomybę už tai, ką daro Kremlius.

Jeigu kalbėtume apie festivalyje gausias „agresoriaus vėliavas“, – galima tai uždrausti, bet štai kur šuo pakastas – dar nenutraukėme su Rusija diplomatinių santykių ir Rusijos simbolika nėra pas mus draudžiama.

Vokietijoje organizuojami tūkstančiai renginių siekiant skatinti kultūrą ir kitų šalių papročius. Ir mokesčių mokėtojų pinigais, ir gavus diplomatinių atstovybių šiose šalyse finansinę  paramą. Net Salafizmo šalininkai  čia visai legaliai organizuoja savo festivalius ir mitingus, ir jiems pasitaiko tokių renginių metu raginti Vokietijos musulmonus „šventajam karui“. Na, bet Vokietijos prezidentas Joachim Gauck sako, kad „būtų keista nuomonė, jog gali egzistuoti kažkas tokio kaip „homogeninė, uždara ir tartum vienspalvė Vokietija“. Bet keistuolis, manantis, kad užuot „nepriimtinu būdu dramatizavus arba menkinus“ problemas, susijusias su Vokietijos daugiakultūriškumu, „turėtų būti kaupiama energija jų sprendimui“. Ir patikėkite manimi, jog nekalbu apie draudimus ar tautiečių kurstymą, kad jie nenuleistų akių nuo šios ar bet kurios kitos etninės grupės, nes tai gali būti penktoji kolona.

Lucyna Schiller