Pagrindinė žinia tokia – ugdymas Lietuvoje yra vis labiau ankstinamas. Kitaip sakant, siekiama, kad vaikai kuo greičiau imtų lankyti mokyklą.
Pokyčiai prasidės palaipsniui: planuojama, kad nuo 2023 m. lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą galėtų visi 4 metų vaikai, nuo 2024 m. – 3 metų vaikai ir 2025 m. – 2 metų vaikai.
Nereikia išsigąsti – prievartos čia nebus. Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Dėl jo sprendžia patys tėvai.
Vadovaujantis vis labiau ankstinamo mokyklinio amžiaus principu, naujovės ateina ir į priešmokyklinį ugdymą. Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo penkerių metų, ir trukti dvejus metus.
Tėvai, pasitarę su ugdymo įstaiga, pasirinks, ar leisti vaiką nuo penkerių metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo šešerių ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus.
Vadinasi, į priešmokyklines grupes galės ateiti ir penkerių metų, ir šešerių metų vaikai, ugdytis ir vienerius, ir dvejus metus – atsižvelgiant į tai, kokie vaiko poreikiai.
Tėvams teks nemažai rinktis, svarstyti, stebėti savo vaiką, galbūt pasitarti ir su specialistais – nusiteikite šiam procesui. Nemaža apsisprendimo našta gula ant Jūsų pečių.
Kita vertus, su naujovėmis ateina ir problemų – jei vaikai į mokyklas galės eiti nuo 2 metų, tai lieka nebeaišku, kur tada pasimeta darželio funkcija.
Kyla milžiniška problema ir dėl pedagogų – ikimokyklinio ugdymo specialistai šiuo metu tikrai nėra pasiruošę mokyti dvejų metų vaikus. Nėra aiškūs nei ugdymo metodai, nei priemonės. Kokie žaidimai, knygelės ar užsiėmimai tiks?
Ar mokykla virs vieta, kur vaikai dar tik mokysis vaikščioti ir kalbėti? Juk, pripažinkime, dirbant su tokio amžiaus vaikais mokytojas ne tiek formuos įgūdžius ar suteiks žinių, kiek dirbs tiesiog prižiūrėtoju, palaikančiu drausmę ir tvarką.
Dvejų metų vaikui ėjimas į mokyklą gali virsti tikru šoku, nes vos atsistojęs ant kojų (visai tiesiogine šių žodžių prasme), jis jau turės griežtą rutiną, atsakomybių ir pareigų.
Be to, reikia nepamiršti, kad vaikai iki trejų metų yra itin trapūs ir pažeidžiami. Mano supratimu, tokiame amžiuje reikia meilės, saugumo ir šeimos, o ne mokyklos.
Gintarė Pugačiauskaitė (lietuvių kalbos mokytoja, komunikacijos dėstytoja, žurnalistė)
