Deja, Lietuvoje atliekami tyrimai paprastai turi daug trūkumų. Neseniai, ypač prieš rinkimus, galima buvo aiškiai pastebėti, kad vadinamosios „viešosios nuomonės apklausos“ dažniausiai būdavo su paslėptais politiniais užsakymais – ir visų pirma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir jos lyderio Valdemaro Tomaševskio atžvilgiu. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje garsiai nuskambėjo tyrimo,  atlikto bendrovės „Baltijos tyrimai“, rezultatai. Tyrime kandidatui į prezidentus Valdemarui  Tomaševskiui  buvo prognozuojama 0,9 proc. parama. Tuo tarpu pirmajame Prezidento rinkimų ture už šį kandidatą balsavo 8,4 proc. rinkėjų. Taigi palyginus visuomenės apklausos ir realius rinkimų rezultatus, viešosios nuomonės tyrimų rezultatų klaida yra beveik dešimteriopa!!!

Susipažinus su lenkakalbiame portale neseniai paskelbtais tyrimo rezultatais gali susidaryti  įspūdis, kad tai dar vienas politinis užsakymas. Iš pirmo žvilgsnio tyrimo rezultatai lyg ir rodo, kad daugelis apklaustųjų palaiko LLRA  (jei parašytų kitaip, jau iš  pat pradžių niekas tokia apklausa nepatikėtų). Bet ši dauguma – tai tik pusė apklaustųjų. Tokios proporcijos labai skiriasi nuo realių įvairaus lygmens valdžios atstovų – tiek savivaldybių, tiek Seimo, tiek ir Prezidento – renkamų slaptu balsavimu, rinkimų rezultatų.

Kaip pavyzdį pateikiu kelių pastarųjų rinkimų rezultatus. Šių metų prezidento rinkimuose  Šalčininkų rajone Valdemar Tomaševski gavo 73,2 proc. balsų, Vilniaus rajone – 53,5 proc., kai Šalčininkų rajone lenkai sudaro 79 proc. visų gyventojų, o Vilniaus – 52 proc. Slapto balsavimo rinkimų rezultatai stipriai sumenkina viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, juo labiau, kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, kad jis buvo atliktas tarp lenkų (!), o ne tarp visų minėtų rajonų rinkėjų. Tačiau, mano nuomone, pagrindinė propagandine žinia, kurią buvo bandoma primesti skaitytojams, buvo ta, kad cituoju: „Kitos Lenkijos partijos būtinybę mato 35 proc. respondentų.“ Tai visiškai diskredituoja šią apklausą. Leisiu sau priminti, kad projektas paskirstyti lenkišką elektoratą Vilniaus krašte jau buvo atsiradęs keliuose ankstesniuose rinkimuose Lenkijos Liaudies partijos (LLP) pavidalu. Šis projektas, nesulaukęs rinkėjų palaikymo, patyrė visišką nesėkmę.

Savo teiginį tradiciškai paremsiu faktais, t.y. rinkimų rezultatais. LLP  ir LLRA startavo 2002 m. savivaldybių rinkimuose. Tuose 2002 m. rinkimuose  LLRA  iš viso gavo 56 vietas, o LLP – 1.  2007 m. savivaldybių rinkimai „alternatyviai lenkų politinei jėgai“ buvo dar mažiau sėkmingi.  LLRA tuose rinkimuose gavo 59 mandatus, LLP – 0. Panašiai vienareikšmės buvo gautų balsų proporcijos: pavyzdžiui, Šalčininkų rajone LLRA sulaukė  65,4 proc. rinkėjų paramos ir gavo 20 mandatų, LLP gavo tik 0,9 proc. ir  0 mandatų.

LLRA oponentai, matyt, negali nuslėpti apmaudo dėl LLRA ir jos lyderio V. Tomaševskio sėkmės pastaruosiuose prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą, kur buvo laimėta net  196 Lietuvos rinkimų apylinkėse, o keliasdešimtyje rinkimų apylinkių gauta daugiau kaip 80 proc. paramos. Matant, kad proporcijos, atspindinčios visuotinių ir slaptų rinkimų rezultatus, aiškiai skiriasi nuo apklausų rezultatų, lieka tik apgailestauti, kad vadinamieji „viešosios nuomonės tyrimai“ tapo propagandos priemone, visuomenei primetamos „nuomonės“, kuri ženkliai skiriasi nuo realybės, būdu.

Taigi yra didžiulė tikimybė, kad šio tyrimo rezultatai buvo suklastoti. Esame tam tikra prasme demokratinė valstybė, kurioje sąmoningas ir besąlygiškas visuomenės klaidinimas per  žiniasklaidos priemones yra baudžiamas. Iš to seka, kad apklausos tikrumo patikrinimu galėtų užsiimti teisėsaugos institucijos.

Viktor Jusel
Portalo L24.lt direktorius