Kaip pradanginti nevykusį gyvenimą?

2020-04-27, 19:25
Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
Nerijus Pugačiauskas Nerijus Pugačiauskas Ugnės Čebatoriūtės nuotr.

Kartais patys manome (jaučiame) ar girdime kitus kalbant apie tai, kaip prieš juos yra nusiteikęs visas pasaulis. Apie tai, kokie visi blogi ir, atrodo, pasitaikius progai bando pakenkti. Tačiau reikia atskirti tiesą nuo iškreiptos tikrovės, kurioje ir gyvena tokioje aukos būsenoje esantys žmonės.

Šį mąstymo modelį pastebiu kai kurių žmonių elgesyje jau ilgą laiką, vis dar kartais atrandu jį ir savyje, pasitelkęs sąmoningumą.

Čia mano vartojama aukos sąvoka ir prasmė yra kiek kitokia, nei įprasta. Šioje mėgėjiškoje analizėje žodis „auka“ reiškia save auka pavertusį asmenį. Tai ne asmuo, kuris išgyveno kažką baisaus, sukrečiančio, bet sąmoningai ar pasąmoningai tapo auka.

Buvimas auka labai pravartus žmonėms, kurie nenori prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir pripažinti, kad jų pačių netinkami sprendimai ir mąstysena privedė prie to, kur dabar yra. Jiems tai per sunku priimti, kadangi nenori patirti su tuo ateinančio emocijų paketo – pykčio, frustracijos, nusivylimo, bejėgiškumo jausmo, bet galiausiai (ir svarbiausio) – noro keisti(s), kad būtų geriau.

Tokios aukos nenori pripažinti, kad didžiausią įtaką jų gyvenime daro jų pačių veiksmai. Paprastai žmonės-aukos gyvena sau nepatinkantį, neįdomų gyvenimą ir nepripažįsta, kad dėl dabartinės savo (netikusios) pozicijos yra kalti patys.

Dėl to aukoms būdingas bejėgiškumas, atsakomybės už savo gyvenimą trūkumas, vangumas ir gyvenimo prasmės stoka (nebuvimas).

Bejėgiškumas atsiranda iš to, kad aukos atsisako idėjos, jog jų veiksmai gali keisti gyvenimą. Todėl jaučiasi tarytum nėra nieko, ką galėtų padaryti, kad nebebūtų (ir nesijaustų) tokie apgailėtini. Iš to logiškai seka ir tai, kad jie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus, nes juk neturi jokios įtakos niekam ir dabartinė (bloga) situacija yra nulemta išorinių veiksnių.

Kadangi įtaką mano gyvenimui daro tik aplinkiniai žmonės, atsitiktinumai, tai, vadinasi, esu bejėgis ir negaliu nieko pakeisti. Tad kam vargintis tobulėti, augti, veikti, kai tai neturi įtakos ir neprisidės prie mano geresnės ateities, ar ne?

Geriau pasirinkti vangiai gyventi. Kažką daryti, bet iš esmės nieko nedaryti. Tai yra darymas dėl darymo. Be abejonės, vis dar noriu valgyti, šiltai būti, kažkur išeiti, patirti malonumų. Kažką darau, bet nelabai suprantu, kodėl ir dėl ko. Kokia to prasmė ir, galiausiai, kokia mano egzistencijos prasmė.

Pradeda nykti ir gyvenimo reikšmingumas. Gyvenimą matau tarytum per rūką. Mano protas visiškai paskendęs rūke. Aptingęs, dažnai apatiškas, prarandantis mažiausią likusią sąmoningumo kruopelę ir, aišku, supratimą, kas aš esu, ką darau ir kodėl esu. Nebesuprantu savo gyvenimo prasmės, tačiau vis dar noriu egzistuoti.

Pastebėjote, kaip ką tik pateikiau persipynusią visą tapimo auka grandinę iš anksčiau išvardytų elementų?

Be abejonės, yra kitų požymių bei svarbių priežasčių, kaip prie to buvo prieita, bet šiuos veiksnius analizuoti yra itin sunku, kadangi tai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Tačiau šią savo sukurtą „tapimo auka“ struktūrą pritaikyčiau visiems, kurie save pavertė aukomis.

Besikeičianti asmens pasaulėžiūra, kurią paskatino tam tikri individualūs vidiniai ar išoriniai veiksniai, ir pavertė auka. Atsiprašau, įvėliau klaidelę – pasivertė auka.

Manau, kad kai kurie žmonės vis dar nuvertina, kokią milžinišką (dažnai esminę) įtaką pasaulėžiūra daro jų gyvenimui. Tik pats geriausias dalykas apie pasaulėžiūrą yra tai, kad ją galima (pa)keisti.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad gyvenimas suteikia daug dalykų, galimybių ir kitokio gėrio, tačiau anksčiau to nesuvokiau ir nevertinau. Todėl laipsniškas keitimas to, kaip mąstau, privedė mane prie to, kad labiau vertinu savo gyvenimą bei viską, ką jis suteikia, ir, svarbiausia, – matau, jog aš turiu galią.

Turiu galią pats priimti ir įgyvendinti tokius sprendimus, kurie bus naudingi man ir puikiai žinau, kad galiu gyventi ir gyvensiu geriau, jei to tikrai norėsiu ir imsiuosi konkrečių veiksmų bei pasinaudosiu man teikiamomis galimybės.

Todėl siūlau visiems, netikintiems savo turima galia ir gyvenimo duodamomis gėrybėmis, atsisukti į pasaulį. Nuo jo nusisukdami, atiduodate savo galią valdyti gyvenimą į kitų rankas. Vietoje pykčio ant visų ir ant visko, verčiau tą pyktį panaudokite savo geresnio gyvenimo ir ateities kūrimui, nes kitaip pyktis niekur nedings ir Jūsų nevykęs gyvenimas taip pat.

Nerijus Pugačiauskas (VU Teisės fakulteto studentas, fotografas, apžvalgininkas)

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24