Spausdinti šį puslapį

Išgyventi dieną Vilniuje su 5 eurais

2020-03-04, 22:35
Įvertinkite šį įrašą
(4 balsai)
Išgyventi dieną Vilniuje su 5 eurais Gintarė Pugačiauskaitė

Tingus, sotus, perteklinis, komfortiškas ir labai labai hedonistiškas gyvenimas. Ne, tai ne man. Žmogus visada sėkmingiau egzistuoja nedidelio streso, įtampos sąlygomis. Jas sau susikuriu ir aš. Labai dirbtinai, bet man to žūtbūt reikia.

Pavyzdžiui, dabar keliu sau tokį iššūkį – išleisti tik ribotą sumą pinigų. Ne kuo daugiau uždirbti, bet išsiversti su visai nedaug.

Keliant sau vienokį ar kitokį tikslą, jis privalo būti trumpalaikis, kad kuo greičiau galėtume džiaugtis rezultatu. Šitaip sugrįžta labai daug teigiamų emocijų per vos kelias dienas.

Dabar mano užduotis paprasta – diena Vilniuje su 5 eurais.

Visų pirma, ačiū mano nuotoliniam darbui, kuris apsaugo nuo transporto išlaidų, net rengtis ir dažytis nereikia. Rimtai, jei norite sutaupyti, dirbkite iš namų. Tie patys treningai nuo pirmadienio iki penktadienio ir kelionė iki darbo stalo – penki žingsniai nuo lovos.

Nuomos, interneto ir kitų išlaidų čia neskaičiuoju, orientuojuosi tik į maistą. Kuo mažiau išleidžiu maistui, tuo daugiau lieka kitiems dalykams, tokia mano idėja.

Labai lengva sutaupyti, kai niekur nejudi. Vakar važiavau vesti paskaitų į Kauną, vėliau vaikščiojau po Vilniaus centrą, ir tiesiog seiles rijau nuo visų tų karamelinės kavos kvapų, kurie taip lengvai atveda už nosies į kofeino persisunkusią įstaigą ir iš piniginės ištraukia apie 3 eurus. Teko pasakyti sau „ne“. Dievaži, kartais tikras malonumas ko nors neleisti, užginti, uždrausti.

Taigi gurkšnojau vandenį iš čiaupo, kurio turėjau prisipylusi sklidiną gertuvę. Gertuvė buvo daili ir tiko prie mano manikiūro, tad viskas gerai.

Išaušus trečiadieniui, iššniukštinėjusi spinteles ir šaldytuvą, pamačiau visišką stoką: dar turėjau šiek tiek duonos, sūrio, tačiau nieko gaivaus – jokios daržovės ar vaisiaus. Į parduotuvę išsiruošiau tik su rankine – perku tiek, kad tilptų į ją.

Kaip planuoju savo 5 eurų biudžetą? Jokiu būdu neimu to, ko nenoriu, kas neskanu, tačiau labai pigu. Kai prikemši pilvą nemėgstamo maisto, vis tiek kirba toks noras sukrimsti ką nors dar ir kamuoja psichologinis diskomfortas.

Taigi aš nusiperku štai ką: ilgavaisį agurką, jogurtą, du pomidorus, tris bananus, obuolį, dešrą, kramtomos gumos, pakelį servetėlių (pastarųjų visiškas stygius, visose parduotuvėse). Ranka dar lyg tiesėsi link šokolado, bet pasakiau sau, kad čia fui, nesveika, priaugsiu svorio, iškils spuogų. Išvis bjauru parduotuvėse šokoladą išdėlioti prie vaisių ir daržovių. Ateini su geriausias ketinimais įsigyti morkų ir brokolių, bet...

Kasoje jokio siurprizo nepatyriau – sumokėjau 4.99 euro. Grįžusi užsirašiau, kiek išleidau. Kai neperžengi nustatytos ribos, pajunti tokią laimę, kad nei šokolado nereikia.

Sumuštinius su dešra ir agurku valgiau vos grįžusi (duonos dar turėjau iš anksčiau), desertui pasirinkau bananą. Vakare paskanavau jogurto, dar vieną sumuštinį, sugraužiau obuolį. Produktų liko ir kitai diena. Čia iškart pabrėžiu, kad maisto negaminu, trepsenti prie viryklės man nepatinka. Geriu daugiausia vandenį iš čiaupo. Rytais pasimėgauju kava be pieno ir cukraus. Mano įpročiai pigūs.

Kai vėl prireiks apsipirkti, tikriausiai rinksiuosi užpilamas, greitai paruošiamas košes, duoną ir šiek tiek mėsos. Mano apetitui 5 eurų užtenka. Kartais.

Bet dar taip pataupiusi tikrai atšvęsiu dieną su sušiais ar kitu panašiu skanėstu, brangesniu nei 5 eurai. Valgysiu su smagia kompanija, dairysiuosi po vis šviesėjantį miestą. Neskaičiuosiu.

O gal visai nesirinksiu sušių, verčiau už sutaupytus pinigus nusipirksiu raudoną paltą ir pati trauksiu tingių valgytojų akis.

Juk pavasaris.

Gintarė Pugačiauskaitė

Komentuoti