1. Santaupos
Siųskite velniop visus tuos, kurie tikina, kad labai „kieta“ neskaičiuojant taškyti pinigus kelionėms, naujai skalbimo mašinai ar automobiliui. Neva gyvename tik kartą ir panašiai... Būtinai pataupykite. Gal ne nuolat, bet visada turėkite fiksuotą sumą pinigų. Tai nereiškia, kad laukiate kokios nors siaubingos juodos dienos – tai kaip tik padeda tas dienas nuginti.
Pavyzdžiui, kai man nesiseka darbe, kai įsiplieskia koks konfliktas su kolegomis, iškart tampu laiminga, pagalvojusi, jog turiu tam tikrą sumą pinigų, galiu šį darbą tuoj pat mesti ir bent kelis mėnesius drybsoti lovoje, triaukšdama saldainius, o gal net midijas baltame padaže. Po tokių svajonių lengvai atgaunu gerą ūpą ir vėl ramiai sau dirbu.
2. Planas B. Ir planas C. Ir planas D
Aš visuomet galvoju, ką darysiu, jei man nepasiseks. Tarkim, mokausi universitete, ruošiuosi gintis baigiamąjį darbą. O kas, jei nepavyks? Susirandu internete kokią nors stažuotės programą užsienyje ar aptariu su viršininku, kaip dirbsiu toliau, jei negausiu diplomo. Gal man leis pabūti dar metus be jo? Tada aš esu visiškai rami, nes žinau – jei ir nepasiseks, man viskas bus gerai.
Galvoti, kas bus, jei viskas klostysis ne taip, kaip planuota, labai naudinga – tai tikra kūrybiškumo ir intelekto lavinimo pamoka. Ir net nereikėtų to vadinti kažkuo negatyviu – tiesiog tai būdas pamatyti ir suplanuoti įvairius kelius, kuriais gali pasukti gyvenimas. Man tai atveria naują požiūrį ir horizontus.
Kita vertus, kai jaučiuosi rami ir užtikrinta, kad bet kuriuo atveju žinosiu, ką daryti, viskas kaip tik pasiseka iš pirmo karto.
3. Žvakė, vonios druska, veido kaukė, knyga
Na, atsitinka gi tokių dalykų, kurių niekas negali suvaldyti. Bloga diena, dar blogesnė diena, bloga savaitė ar ištisas blogas mėnuo... Būna, kad susergi, pervargsti, kai visas pasaulis su savo problemomis griausmingai užbilda ant galvos. Tada jau nepadės nei planas B, nei santaupos. Ką daryti? Nusiprausti po dušu, užsidėti plaukų kaukę, veido kaukę, išgerti sulčių ar arbatos. Juokinga? Visai ne. Jei susiduriu su sunkumais, bet pažiūrėjusi į veidrodį matau, kad dar neatrodau kaip lavonas, vadinasi, nesu lavonas, ir galiu judėti pirmyn. Kaip nors išsikapstyti. Bet jei atrodau it mirusi ir kiti tai mato manyje, tada jau viskas.
Ne veltui turiu tokį gelbėjimosi rinkinį, kuriame visada yra greitai veikianti veido kaukė su hialuronu ar vitaminu C, plaukų kaukė su aliejais ir keratinu, gerai maitinantis kūno kremas, vonios druska, arbata su stipriais prieskoniais ir knyga, geriausia – kokia nors jau suskaityta, vaikystės mėgstamiausia. Dar gali būti grotuvas su mėgstamomis dainomis ar kiti panašūs niekučiai. Bent valanda ar dvi su tokiu „gydymo rinkiniu“ problemų neišspręs, bet padės atsigauti, vėl pajusti save.
Ir taip, gyvenime mums reikia visokių atramų, saugiklių, garantijų, pažadų... Aš ieškau savo būdų, kaip jaustis saugiai bei laimingai, ir jie išties veikia. Kol nerimas ilsisi, džiaugtis akimirkomis kur kas paprasčiau.
Gintarė Pugačiauskaitė
