Spausdinti šį puslapį

Turite daug daiktų? Nepaliekate vietos laimei

2019-07-08, 11:42
Įvertinkite šį įrašą
(8 balsai)
Nerijus Pugačiauskas Nerijus Pugačiauskas Ugnės Čebatoriūtės nuotr.

Ką pirmiausiai įsivaizduojate ištarus žodį „minimalizmas”? Estetiškai ir naujoviškai įrengtą kambarį spindinčiomis baltomis sienomis, su aukštos kokybės baldais, gražiais paveikslais? Taip, tai minimalizmas, bet veikiau kaip meno, estetikos forma, o ne filosofija, gyvenimo būdas, mąstymas.

Kaip minimalistas jau kurį laiką norėjau pateikti minimalizmą kaip filosofiją, kadangi socialiniuose tinkluose bei internete matoma tik viena – vaizdinė – sąvokos pusė. Be abejonės, minimalizmas architektūroje atrodo nuostabiai, bet jis tuo neapsiriboja – tai kur kas gilesnis reiškinys.

Minimalizmas, arba kiek panašus reiškinys esencializmas, atsirado kaip atsakas vartotojiškai kultūrai. Žmonės panoro būti ne vartotojais, o naudotojais. Impulsyvus pirkimas, problemų užkaišymas naujais daiktais ir laimės ieškojimas tik materijoje niekur neveda. Suvokus, kad šis gyvenimas būdas nėra tinkamas norint susikurti ilgalaikę ir pastovią laimę, pradėta daug dėmesio skirti sąmoningumui, atsigręžta į dvasinius dalykus.

Minimalizmas – tai žinojimas, kas gyvenime svarbiausia, žinojimas, ko noriu ir ko siekiu, žinojimas, kokios mano vertybės, žinojimas, ką darysiu pirmiausiai ir kam skirsiu daugiausiai laiko. Tai yra sąmoningas gyvenimas, suvokiant, ką veikiu ir kodėl tai veikiu. Tai – prasmingas gyvenimas.

Skamba labai įkvepiančiai, gražiai, tiesa? Kas nenorėtų taip gyventi? Tačiau kodėl tada visi žmonės nėra minimalistais? Atsakymas labai paprastas – šio tikslo pasiekti nėra lengva, ypač jei asmuo nori pereiti nuo vieno kraštutinumo (maksimalizmo) iki kito kraštutinumo (minimalizmo arba ekstremalaus minimalizmo).

Norint tapti tikru minimalistu, reikia nuoseklaus darbo visose gyvenimo srityse. Minimalistu netampama per dieną, savaitę ar mėnesį. Šia filosofija reikia domėtis, ją įsisavinti, pritaikyti. Toks procesas vyksta palaipsniui, paprastai pirmiausiai panaudojant minimalizmą kaip įrankį sutvarkyti (susiaurinti) savo turtą. Atsikračius nenaudojamų, nebūtinų daiktų, praskaidrėja mąstymas – ne tik jūsų kambariai tampa švaresni, bet ir protas. Materija užima vietą ne tik erdvėje, bet ir galvoje.

Tačiau luktelkite, kaip žinoti, kada daiktą dar pasilikti, o kada jau paleisti? Geriausia savęs paklausti, kada paskutinį kartą konkretų daiktą naudojote. Aišku, yra būtinų daiktų, kuriuos naudojame rečiau, paprastai tik tam tikrai progai atsiradus, atsižvelgiant į sezonus ar kitus veiksnius.

Itin populiaru taikyti tokią taisyklę – nenaudojau tris mėnesius, vadinasi, nereikia. Ji yra itin naudinga, tik nereikia taikyti to aklai, nes vasarą pasinaudoję šia metodika neturėsite, kuo apsirengti žiemą, kadangi daugiau nei tris mėnesius nedėvėti žieminiai rūbai bus išmesti. Drabužius rekomenduoju peržiūrėti po kiekvieno sezono ir tik tuos, kurie tą sezoną yra dėvimi. Nė karto nebuvote apsirengę tų marškinėlių vasaros laikotarpiu? Galima pagalvoti apie jų atsisakymą.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, ar daiktas teikia džiaugsmo. Ne? Atsikratykite juo. Jeigu pastarasis daiktas naudojamas, bet jo nemėgstate, reikėtų paieškoti pakaitalo. Turbūt žmonės retai pagalvoja, kad ir daiktai turi tam tikrą energiją bei gali paveikti emocinę būseną. Dėl to privalu atsakingai atrinkti daiktus, kurie jus supa namuose. Idealu, jei galite kažką keisti, pavyzdžiui, ir darbe.

Visa tai įgyvendinta, ar čia jau minimalizmo pabaiga? Tikrai ne, kol kas ir su materializmu nebaigta.

Įgyvendinus prieš tai minėtus žingsnius, itin svarbu mažiau vartoti. Jei jūs išsivalėte nuo nereikalingų daiktų, kokia to prasmė, jei nepakeisite savo pirkimo įpročių? Viskas vėl užsipildys ir prasidės regresas – grįšite prie to, ką turėjote prieš tai.

Kiekvienas pirkinys turi būti iš anksto suplanuotas. Iš pradžių nepasiduoti impulsui gali būti sunku, bet siekti tobulybės taip pat nereikėtų. Svarbiausia, kad stengiatės, vykdote progresą, o geresnis rezultatas ateis su pastoviu darbu bei valia.

Pamačiau-patiko-nusipirkau vartojimo modelis nebetinka. Jei daikto jums nereikėjo prieš jį pamatant, turbūt nereikia ir nereikės apskritai. Šiuo atveju rekomenduotina palaukti bent savaitę laiko ir, jei noras nepradingsta bei žinoma, kokia būtų konkreti to daikto paskirtis, galima sau leisti jį įsigyti. Tokiu būdu sutaupysite pinigų nepirkdami to, ko jums nereikia, ir išsiugdysite tvirtesnę valią.

Taip pat labai naudingas patarimas susijęs su naujų daiktų įsigijimu yra toks: jei perku vieną – išmetu vieną. Tai reiškia, kad naujas pirkinys nebus papildomas objektas jūsų namuose, bet kažką pakeičiantis. Noriu naujų kelnių? Vadinasi, vienų turiu atsisakyti, kad nusipirkčiau kitas. Tokiu būdu lengvai išvengsite vėl sukurti daiktų perteklių.

Internete galima rasti įvairiausių patarimų, rekomendacijų ir metodų, kurie padės tapti minimalistu arba bent sąmoningesniu žmogumi. Nėra vieno universalaus modelio kaip tai padaryti, todėl tiesiog reikia domėtis, išbandyti vis naujus būdus ir, svarbiausia, nepamiršti, kodėl tai daroma. Priežasties turėjimas leis tvirčiau žygiuoti minimalizmo (ar bet kokiu kitu) keliu.

Kai kuriems žmonėms to ir užtenka – daiktų kiekį minimalizavo ir jaučiasi pasiekę tai, ko norėjo, tačiau norintys pasinaudoti visomis siūlomomis minimalizmo galimybėmis eina toliau. O kas toliau? Pertvarka jūsų galvoje – gilesnė minimalizmo pusė. Apie visa tai – jau greitai.

Nerijus Pugačiauskas

Komentuoti