Bet dabar aš jau pati dirbu vienoje sostinės mokykloje. Ir mano minčių pasaulis visiškai pasikeitė.
Šiandien į aštuntokų pamoką pati pasikviečiau policijos pareigūną.
Ir visai ne tam, kad jis papasakotų apie karjeros galimybes ar apie tai, ko reikia, kad galėtum įsidarbinti policijos sistemoje. Aš labai noriu, kad mokiniai turėtų tas karjeras, bet iki to dar ilgas kelias. Kol kas man dar reikėjo, kad pareigūnas paaiškintų aštuntokams, kokios pasekmės, atsakomybė ir kliūtys sėkmingai ateičiai laukia, kai į nusikalstamą pasaulį keli koją vos sulaukęs 14 metų.
Be abejo, dar ir tam, kad vaikams tiesiog reikia matyti, jog jie nėra neliečiami ir nebaudžiami. Taip, tėvai negali jų mušti, mokytojams draudžiama rėkti, bet teisėsauga vis dėlto dirba savo darbą. Ir policininkas su savo galios priemonėmis prie šonų – antrankiais, elektrošoku – tikrai turi tam tikrą poveikį. Gal primityvų, nelabai jautriai švelnų ir pedagogiškai nuglostytą, kaip mėgstama šiais laikais, bet vis dėlto juk policininkas atėjo tik pasikalbėti. Kol kas.
„Tai kokios Jūsų mokinių bėdos?“ , – klausia manęs pareigūnas, žingsniuojant į klasę. „Elektroninės cigaretės, patyčios“, – aiškinu, jau visa kaisdama iš gėdos. „Et, tai nieko neįprasto, čia visur taip“, – atsainiai numoja ranka pareigūnas.
Nuo to man pasidaro tik dar baisiau.
Bet čia – tik pradžia.
Klasėje pareigūnas papasakoja, kad policija mokyklose daro kratas. Pasitelkia net tarnybinius šunis. Ateina iš anksto neįspėję, o išeina... Susirinkę pilnus „Maximos“ maišus neleistinų dalykų. Štai taip vaizdingai pareigūnas ir išsireiškė. Įvairios cigaretės, ypač elektroninės, peiliai, kastetai (kastetas – rankinis ginklas: sujungti antpirščiai užmaunami ant pirštų, jie sustiprina kumščio smūgį), narkotinės medžiagos – pati įvairiausia amunicija. Daiktai, ne tik visiškai nesusiję su ugdymo procesu, bet apskritai atklydę tarsi iš kito pasaulio: tamsaus, šalto ir žiauraus.
Aš, naivuolė, sėdžiu klasėje be žado ir vis dar negaliu patikėti.
Pareigūnai, kratos ir tarnybiniai šunys?
Ginklai, narkotikai, nusikalstama veika?
Mokyklose???!!!
Tiesą pasakius, pareigūno apsilankymas buvo ypač naudingas man. Nes atvėrė akis ir parodė realybę tokią, kokia ji yra. Labai branginu savo mokinius, net idealizuoju juos. Bet čia visi turime suklusti. Jei bent vienas mokinys atsineša į mokyklą peilį, tai kyla klausimas: kada jis bus panaudotas? Kas sukasi tokio mokinio galvoje?
Tad šiandien nustūmiau lietuvių kalbą kiek labiau į šalį ir grįžau prie esmės. Vis dėlto labai gerai, kad policininkai lankosi mokyklose. Nes dar pirmiau nei apie ugdymą mes turime galvoti apie savo ir mokinių saugumą.
Gintarė Pugačiauskaitė
