Spausdinti šį puslapį

Lenkija pusiaukelėje: įkvėpimas ar „butrimiškumas“?

2017-12-02, 13:38
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Jei vienintelis žinių apie Lenkiją šaltinis Lietuvoje būtų susivienijusių dešiniųjų politikų  laikraštis „Lietuvos rytas“, mūsų vakarų kaimyno įvaizdis vidutinio  lietuvio sąmonėje atrodytų niūriai. Beveik visiems žurnalisto Varšuvoje Eldorado Butrimo  straipsniams būtų  galima  suteiki  vieną bendrą pavadinimą –  „Visur tamsu, visur rūstu“.


Visai kitaip situaciją mato Lietuvos radijo korespondentė prie Vyslos Nijolė Druto, neseniai apibendrinusi  Beatos Szydlo vyriausybės valdymo pusiaukelę.

Jei patikėtume džiaugsminga E. Butrimo, kuris, atrodo, skaito tik vieną  Lenkijos laikraštį pavadinimu „Wyborcza“,  kūryba,  tai tikrai turėtume palūžti, pripažindami, kad apgailėtinos partijos PiS valdomą Lenkiją veja nelaimė po nelaimės. Žodžiu,  pastaruoju metu visos egiptiečių rykštės ją persekioja. Baisios  diktatūros Žečpospolitoje išsigandusios karvės nustojo duoti pieną. Moterys negimdo, nes nuolat vaikšto. Jos turi vaikščioti, nes yra tiek daug dalykų, prieš kuriuos reikia protestuoti,  tad niekam kitam neužtenka laiko.  Kunigai apleido savo pareigas, kad visuotinai įsikištų į politiką, įvesdami baisią priespaudą vargšams lenkams ir lenkėms. Naujausia gatvės mada tapo  įvairūs  „Lupaszkos“ ir kitų fašistų tipo kariai, kurie, užuot smerkiami, yra dievinami.

Lenkijos ekonomika, neatlaikydama populizmo ir švaistymo (juk reikia nupirkti rinkėjų simpatijas), palūš, ir galiausiai  šalis prie Vyslos vadinsis Graikija, kuri, žinoma, neišvengiamai bankrutuos. Taip šiandien Lenkiją mato „Lietuvos ryto“ skaitytojai korespondento E. Butrimo akimis.

Visai kitaip į mūsų kaimynus vakaruose žiūri Nijolė Druto, Beatos Szydlo  vyriausybei įpusėjus savo darbą,  į Vilnių atsiuntusi ilgą reportažą iš Varšuvos. Jau pats reportažo pavadinimas  – „Tik  pavydėti:  kaimynams  Lenkijoje sekasi  geriau, nei tikėtasi“ – įrodo, kad tos nesėkmės,  kurias prognozavo egzaltuotas Eldoradas, yra paprastas melas. Kliedesiai ir dykumos fata morgana, kurią vietoje akivaizdžių faktų renkasi matyti E. Butrimas.

N. Druto atkreipia dėmesį, kad „šalies ekonomika vystosi geriau nei prognozavo  opozicija“. O ekspertai pažymi, kad dabartinė vyriausybė,  kaip jokia kita, vykdo savo priešrinkiminius pažadus. Ekonomika auga sparčiai, viršydama visas drąsiausias prognozes. BVP augimas per pastaruosius metus yra 4 proc.  – vienas didžiausių Europoje, keliantis kaimynų pagarbą ir pavydą. Nedarbo lygis sumažėjo iki anksčiau niekada neregėto 6,6 proc. dydžio.  Auga  lenkų atlyginimai. Šiandien jų vidurkis jau viršija 1000 eurų (1024 eurų bruto), o minimalus – beveik 500 eurų (474 eurų). Taip  pat didėja mokesčių surinkimas, gerėja šalies fiskalinė padėtis. Tai leidžia vyriausybei įgyvendinti labai brangiai kainuojančias socialines programas (pavyzdžiui, „500 plius“), nekenkiant viešiesiems pinigams.

Vyriausybė taip pat rūpinasi verslininkų ir investuotojų verslo sąlygų gerinimu. Tai tarnaus  dar vienam  pavyzdiniam vyriausybės projektui  „Konstitucija verslui“, kurį neseniai pristatė ministro pirmininko pavaduotojas Mateusz Morawiecki, atsakingas už vyriausybės ekonominę politiką. „Konstitucija“ labai supaprastina biurokratines kliūtis Lenkijos ir užsienio verslininkams, leidžia teisines interpretacijas traktuoti verslininkų labui. Tokie yra tvirti duomenys, kuriuos pastebi  Nijolė Druto, kaip ir kiekvienas kitas doras stebėtojas, nenešiojantis ideologinių akinių.

Laimei,  ideologinių  akinių  taip pat nenešioja  Lietuvos vyriausybės vadovas, kuris ne tik neketina kritikuoti Lenkijos, bet kaip tik stengiasi mėgdžioti kai kurias jos reformas. Tomas Tomilinas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko pavaduotojas, tiesiog paskelbė, kad Seime  kuriasi  koalicija, kuri  gali būti vadinama „Vaiko pinigų“  koalicija. Politikas neslepia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos įkvėpimu  jau  artimiausiame biudžete planuojama  rezervuoti pinigus Lietuvos „500 plius“ planui, kurie, žinoma, pradžioje  bus kuklesni  nei vakarų kaimyno (galbūt apie  30 eurų  kiekvienam  vaikui  kas mėnesį). Ir tai yra ne tik gera pranašystė lietuvių šeimoms, bet ir Lenkijos reformų  pripažinimo patvirtinimas.

Šiandien galima sakyti, kad Lenkija Lietuvoje vieniems yra įkvėpimas,  kurio  galima  „tik pavydėti“, o kitiems –  „butrimiškumas“, besireiškiantis ideologizuota , iškraipyta tiesa.


Tadeuš Andžejevski

Komentuoti