Spausdinti šį puslapį

Jokia motina negali būti vadinama vieniša

2017-11-04, 11:12
Įvertinkite šį įrašą
(7 balsai)
Gintarė Pugačiauskaitė Gintarė Pugačiauskaitė

Kad ir kaip dievinu savo gimtąją lietuvių kalbą, vis dėlto turiu pripažinti, kad ji pilna šiukšlių. Kvailų, nelogiškų ir nepaaiškinamų sąvokų, nesuvokiamų terminų, diskriminaciją kurstančių žodžių junginių.

Reikėtų visa tai išnaikinti.

Ir pirmiausia iš kalbos sistemos išmesčiau sąvoką vieniša motina.

Juk kaip Jūs galite būti vadinama vieniša, jei jau turite vaiką?

Pats žodis motina nusako emocinį ryšį, priklausomybę, visą gyvenimą besitęsiantį santykį su kitu. Motina yra ta, kuri globoja, myli, saugo. Ji niekada nėra viena būtent dėl to, kad turi vaiką. Ar vaikų.

Tai iš kur tas pragariškas žodis vieniša? Kaip tai suprasti – jei moteris turi vaikų, turi savo tėvus, senelius, gausų būrį giminių ir draugų, bet neturi vyro, ji yra vieniša? Vadinasi, moters padėtis apibūdinama tik pagal jos santykį su vyru?

Taigi, kad ir kiek vaikų turėsite, kad ir kokį gerą ryšį su jais puoselėsite, jausitės be galo mylima, gerbiama, saugoma ir vertinama, Jus vis tiek vadins vieniša, jei neturėsite kokio vyriškio šalia!

Kita vertus, susiimti turi ir pačios motinos – tiesiog nebevadinkite savęs vienišomis. Mano manymu, tai absurdiškai sumenkina vaiko statusą Jūsų gyvenime. Jei turite atžalą, bet vadinate save vieniša, kyla klausimas, kokia mama esate? Koks Jūsų ryšys su vaiku? Ką jam jaučiate? Kaip, turėdamos savo pačių tąsą, žmogų, kurio gyslomis teka Jūsų kraujas, dar galite kalbėti apie vienatvę?

Teisinėje sistemoje jau vartojama nauja apibrėžtis – ne vieniša motina ar vienišas tėvas, o sąvoka vieni auginantys vaikus.  Tačiau buitinėje, kasdienėje kalboje ji dar neprigijusi. Dėl to mes ir turime pasistengti.

Todėl neleiskite vadinti savęs vieniša motina vien dėl to, kad Jūsų gyvenime nėra vyro. Juk devynis mėnesius po širdimi nešiojote gyvybę, kuri dabar laukia Jūsų meilės, paguodos, užtarimo.

Šiame pasaulyje jau niekada nebebūsite viena. Jūsų visada lauks pora išsiilgusių rankučių, Jūsų ieškos kartais ašarotos, kartais laime tviskančios akys ir pora kojyčių, kurias turėsite sekti, kad šios neišklystų iš reikiamo kelio.

Vieniša savęs negalite vadinti ir dėl paties vaiko, nes jam atrodys, kad jo mama patiria tam tikrą stoką, trūkumą, yra nevisavertė, atstumtoji, nuskriausta. Toks vaikas jausis silpnas, nepasitikės savimi, nes jau nuo pat mažumės turės skausmingą stigmą – jį augino vieniša mama, vadinasi, jam kažko trūksta, jis kitoks, prastesnis. Meskite šalin šią etiketę.

Būkite mylinti mama. Galiausiai tiesiog būkite mama, ir to pakaks.

Gintarė Pugačiauskaitė

Komentuoti