Spausdinti šį puslapį

Pirmyn: laukiame „susimetimo“!

2017-10-21, 11:36
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Tadeuš Andžejevski Tadeuš Andžejevski

Buvęs ilgametis Lietuvos geležinkelių direktorius Stasys Dailydka nesijaučia kaltu dėl 28 milijonų baudos, Europos Komisijos (EK) skirtos Lietuvos geležinkeliams už tai, kad apribojo įmonės „Orlen“ konkurenciją. „Tai ne mano problema“, – atsakė įžūliai, paklaustas, ar jaučiasi kaltu dėl sprendimo išmontuoti bėgius iš Mažeikių į Latviją, neleidžiant bendrovei „Orlen“ eksportuoti ten naftos.

EK ginčas buvo išspręstas prieš 10 metų, pripažįstant, kad Lietuvos geležinkeliai dirbtinai ribojo konkurenciją, ardydami bėgius iš Mažeikių į Rengę, priversdami įmonę „Orlen“ eksportuoti naftą per Klaipėdos uostą. Lenkų naftos koncernas tokiu būdu prarado konkurencingą galimybę vežti savo produktus per Latvijos uostą. Europos Komisija pripažino, kad tai yra konkurencijos apribojimas, taip pat patvirtino, kad Lietuvos valstybinė geležinkelių įmonė nepateikė jokių įrodymų, jog bėgiai turėjo būti išardyti dėl saugumo. Lietuvos geležinkeliai bergždžiai Briuselyje gynėsi neva bėgiai į Latviją buvo pasenę ir negarantavo saugaus transportavimo.

Tai, kad tariamoji saugumo stoka buvo tik pretekstas sabotuoti „Orlen“, Lietuvoje žinojo kiekvienas „vabalas ir varlė“. Tai buvo Lietuvos nacionalinio geležinkelio ciniškas žaidimas su Lenkijos naftos bendrove, kurio tikslas – „Orlen“ „melžimas“ išpūstais vežimo tarifais. Verta prisiminti, kad iš pradžių „Orlen“ iš Lietuvos geležinkelių gavo žymiai didesnius tarifus už pervežimus, palyginti su tais, kuriais džiaugėsi ankstesni naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose savininkai – Amerikos „Williams International“ ir Rusijos „Jukos“. Kai „Orlen“ atsisakė, pareikšdamas, kad tokiu atveju eksportuos naftą per Latviją, Lietuvos geležinkeliai iš keršto išmontavo bėgius į Latvijos Rengę.

Atsiprašome, bet šioje vietoje turi būti pasakyta, kad Lietuvos geležinkeliai veikė Kremliaus metodais, tai yra, kaip Kremlius tuo pačiu metu apsiėjo su lietuvių „Mažeikių nafta“, tučtuojau nustodamas tiekti naftą, kai ją nusipirko „Orlen“. Tada staiga sprogo vamzdis, taikliai pavadintas „družba“, kuriuo buvo pumpuojama nafta iš Rusijos į „Mažeikių naftą“. Pas rusus staiga sprogo vamzdis, Lietuvos geležinkeliams staiga iškrypo bėgai, kurie paskubomis, vos per tris dienas, buvo išmontuoti.

Abiem atvejais metodai buvo, žinoma, gangsteriški. Bet gabus Didžiojo Brolio mokinys, staigių avarijų kaltininkas S. Dailydka neatsižvelgė į tai, kad Kremlius dėl savo gangsteriškumo yra absoliučiai nebaudžiamas. O Lietuvos geležinkeliai yra (nors veikiau buvo) nebaudžiami tik Lietuvoje. Kitaip tariant, Briuselis negalėjo taikyti sankcijų Kremliui, o S. Dailydkos įmonei – kuo puikiausiai. Kai tai atsitiko, kažkada neliečiamas S. Dailydka pasitraukė į krūmus. Jis pareiškė, jog tai ne jo, o „valstybės lygmens problema“. Tada, kai bėgiai dingo, mūsų valstybės laivo kapitonas buvo „tam tikras premjeras“, kurį tėvai pavadino Algirdu Butkevičiumi. Savo pareiškime Dailydka teigia, kad tai ne jis kaltas, o „valstybės lygis“.

Tiesa, Dailydkos laikais Lietuvos geležinkeliai buvo laikomi socialdemokratų židiniu. Be to, nacionalinių geležinkelių įmonės vadovybė atsikratė visų teisinei valstybei būdingų taisyklių ir principų, pasijuto nebaudžiama, o Lietuvos geležinkeliai buvo pradėti vadinti tiesiog „valstybe valstybėje“. Dėl šios priežasties valstybinė įmonė patyrė rimtų patologijų. Pakanka pasakyti, kad prokuratūra vykdo daug tyrimų, pavyzdžiui, dėl įmonėje skelbiamų konkursų, o tai Lietuvos geležinkeliams sukėlė milijoninius praradimus.

Atleistas iš bendrovės Dailydka turi apie ką pagalvoti laisvomis akimirkomis. Aferos su „Orlen“ atveju sugalvojo (o gal pasakė tiesą), kad viskas vyko pagal posakį „spinta groja, komoda šoka“. Taigi, kaip spinta (vyriausybė) nurodė, taip komoda (Lietuvos geležinkeliai) su „Orlen“ sušoko. Tačiau už šį šokį šiandien kažkas turės daug sumokėti. Kas? „Spinta“? O gal „komoda“?

Nijolė Oželytė, buvusi parlamentarė, mano, kad jei liksime patarlės apie spintą ir komodą konvencijoje, tai ir vienai, ir kitai reikia „susimesti“. „O ką, apie šį „biznį“ nežinojo ministrai pirmininkai, partijų vadovai“, – sako ji ir priduria: „tai kodėl jie negali šiandien solidariai „susimesti“ baudai, kad nekalti mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už aferistų veiksmus?“.

Tai tiesa. Dailydka, būdamas Lietuvos geležinkelių vadovu, sau mokėjo milijonus, nes gaudavo vieną didžiausių atlyginimų šalies viešajame sektoriuje. Tų laikų arogancijos ir įžūlumo sąskaitėlė ką tik buvo pateikta.

Taigi pirmyn! Laukiame „susimetimo“.

Tadeuš Andžejevski

Komentuoti