Spausdinti šį puslapį

L.Graužinienės kalba Seime: nesusipratimas aiškinant Konstituciją?

2013-10-07, 08:02
Įvertinkite šį įrašą
(18 balsai)

Lietuva turi naują Seimo pirmininkę. Kaip reaguoti į šį įvykį? Laukti pokyčių,  džiaugtis lydere,  o gal sunerimti,  nes L.Graužinienei trūksta politinių kompetencijų?

Regis,  kol kas Seimo pirmininkė vertinama tik ironiškai – žiniasklaida ir interneto komentatoriai suskato vaizduoti L.Graužinienę ne kaip naujai iškilusią lyderę,  o tiesiog kaip dar vieną politinę karikatūrą.

Manau, bėda yra ta,  kad L.Graužinienė klumpa žengdama jau pačius  pirmuosius savo žingsnius rimtoje politinėje arenoje. Savo kalboje,  pasakytoje spalio trečiąją Seime,  Pirmininkė pažėrė rimtų pareiškimų apie dabartinį valdžios modelio neatitikimą Konstitucijai. Tačiau ar toks teiginys nėra pernelyg kardinalus ir netgi provokatoriškas? Ar verta savo darbus pradėti nuo kritikos ir nepasitenkinimo?

L.Graužinienė savo priešrinkiminėje kalboje nurodė, kad LR Konstitucijos 5 straipsnis nustato, jog valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas,  Vyriausybė ir Teismas. Tuo tarpu dabar, pasak L.Graužinienės, valdžią Lietuvoje pirmiausiai vykdo Prezidentė ir Vyriausybė, Teismas, o Seimas savo įtaka,  deja,  lieka pats paskutinis. Tokia neva neteisinga valdžios hierarchija nepatenkinta Darbo partijos atstovė pažadėjo siekti pokyčių. Valdžia Lietuvoje turi būti vykdoma pagal Konstituciją.

Tačiau neskubėkime pritarti tam,  kas skambiai nuaidėjo iš Pirmininkės tribūnos. Kiekviena politinė iniciatyva turi būti įvertinta ir visuomenės,  todėl pagalvokime - ar tikrai valdžia Lietuvoje,  kaip teigė L.Graužinienė,  vykdoma ne pagal Konstituciją? Atsakymo ieškokime pačioje Konstitucijoje,  kuri nurodo štai ką:
LR Seimas leidžia įstatymus (Konstitucijos 67 str. 2 d.).
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei (Konstitucijos 68 str.).
LR Prezidentas pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka (Konstitucijos 84 str. 24 d.).
LR Vyriausybė vykdo įstatymus (Konstitucijos 94 str.).
Teismas, vykdydamas teisingumą, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 str.).

Tad ką turėjo galvoje L.Graužinienė, sakydama, jog valdžia Lietuvoje šiuo metu vykdoma ne pagal Konstituciją? Juk nei Prezidentė, nei Vyriausybė, nei Teismas nėra apriboję Konstitucijoje įtvirtintos Seimo teisės  leisti įstatymus. Priešingai – kaip tik Seimo įvaizdis dabar labai prastas,  visuomenės nepasitikėjimas šia institucija dramatiškai mažėja,  bet ar verta dėl to kaltinti kitus?

Regis,  tikrai niekas netrukdo Seimui dirbti kokybiškai ir aktyviai,  o  visos problemos,  kurias dabar matome,   kyla šios institucijos viduje. Ieškoti išorinių priežasčių ir kaltinti kitus dėl nesėkmingo Seimo darbo – tai tik siekis nusimesti atsakomybės naštą nuo savo pečių ir perkelti ją kitiems.

Juk tie,  kurie išties dirba sąžiningai ir tarnauja visuomenei,  sėkmingai pristatinėja Seime savo iniciatyvas. Antai Lietuvos lenkų rinkimų akcija vien į Seimo rudens sesijos darbų programą pasiūlė įtraukti net 21 teisės aktų projektą!  Tad visiškai akivaizdu,  jog tie,  kurie tikrai dirba tarnaudami visuomenei,  nemato jokių kliūčių teikti savo pasiūlymus,  pristatinėja inovatyvias idėjas ir savo aktyvumu kaip tik dar net aplenkia kitus valdžios organus.

Aišku,  jei kiti  nesąžiningi politikai  turi slaptą siekį dirbti ne dėl visuomenės ir nori žaisti tam tikrais nešvariais ėjimais,  tai tada ir kyla nepasitenkinimas. Kai kurie seimūnai tikrai abejingai žiūri į savo politinę misiją, o siekdami įtikti rėmėjams teikia populistinius,  tik atskiroms interesų grupuotėms palankius įstatymų projektus. Tad gal L.Graužinienė kritikuoja valdžios hierarchiją,  jausdama nuoskaudą dėl Darbo partiją sudrebinusių skandalų? Gal ji galimai siekia tik asmeninių ar partinių interesų patenkinimo? Kaip bebūtų,  dar pamatysime.

Tačiau dabar yra taip - Seimas mūsų šaliai tikrai turi lemiamą įtaką: tą galima teigti remiantis ir Konstitucija,  ir realybe. O L.Graužinienė taip pat pirmiausiai dar turėtų suskubti dirbti ir išnaudoti tas plačias galimybes ir dideles įtakas,  kurios prisikirtos Seimui. Kai bus peržengti visi šie horizontai ir perspektyvos,  tik tada Pirmininkė galės kaltini,  neva Seimo darbą į rėmus spaudžia Prezidentė,  Vyriausybė ar Teismas.

Gintarė Pugačiauskaitė

Komentuoti