Spausdinti šį puslapį

Kišeninė partija?

2017-05-03, 13:54
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Tadeuš Andžejevski Tadeuš Andžejevski

Nebuvo nė vienu balsu pasipriešinta, kai Seime buvo balsuojama dėl pasiūlymo panaikinti Seimo nario Gintaro Steponavičiaus imunitetą. 109 parlamentarai balsavo už tai, kad dėl politinės korupcijos įtariamas kolega parlamentaras būtų atiduotas į prokuratūros rankas.

G. Steponavičius po didinamuoju Temidės stiklu pateko dėl garsios buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos bylos. Tada išsigalvojo, kad į prokuratūrą buvo kviečiamas tik kaip liudytojas. Tačiau po tam tikro laiko tapo aišku, kad G. Steponavičius prokurorų buvo apklausiamas ne kaip liudytojas, o kaip „specialusis liudytojas“, tai yra kaip asmuo, kuriam prokuratūra ketina pateikti kaltinimus tada, kai surinks pakankamai kaltės įrodymų. Tuo metu komiškai atrodė įtakingo liberalo aiškinimas, kad tardymo metu jis nesuprato savo statuso. Matyt, jis nežinojo, kad yra ypatingas liudytojas, nors, kaip aiškino žinovai, prieš kiekvieną apklausą jis turėjo pasirašyti, kad yra supažindintas su statusu.

Sunku. Tada G. Steponavičius nežinojo, o dabar, kai jo imunitetas panaikintas, pagaliau tikrai supras, ko iš jo nori prokuratūra: turės prisiminti savo santykių su „MG Baltic“, dosniai finansavusio Seimo nario kuriamus fondus, taip pat ir savo asmeninės kampanijos vienmandatėje apylinkėje smulkmenas. Po to ateis laikas pasiaiškinti dėl balsavimo Seime, kuris, keista, buvo itin palankus rėmėjo interesams.

Tačiau, kaip atskleidžia žiniasklaida, atnaujinti atmintį turės būti pasirengę ne tik Steponavičius, bet tikriausiai visa liberalios partijos „viršūnė“. Politinės korupcijos byla, jau panardinusi E. Masiulį ir į dugną traukianti būtent G. Steponavičių, gali būti besivystanti. Tai rodo ir aplinkybė, kad liberalai kaip savo egzistencijos politinėje scenoje filosofiją pasirinko toksišką verslo ir politikos sandorį. „Pinigai keliavo iš kišenės į kišenę", – žiniasklaida aprašo sudėtingus nelegalaus, kaip įtaria prokurorai, liberalų politinės veiklos verslo struktūrų finansavimo mechanizmus. Praktika klestėjo metų metus ir per šį laiką pasiekė šimtus tūkstančių eurų. Įvairių tipų liberalios kilmės fondų, per kuriuos remiančių įmonių pinigai padėjo kurti liberalų politinį įvaizdį, steigimo iniciatoriai ir inspiratoriai buvo patys geltonos spalvos partijos lyderiai: E. Masiulis, G. Steponavičius, E. Gentvilas, K. Glaveckas ir kiti. Tokios yra teisėsaugos išvados. Klausimėlį, ar verslo rykliai dosniai finansavo liberalius fondus tik iš altruistinių paskatų, lieka išaiškinti...

Bijau, jog šie išaiškinimai gali sunaikinti liberalų kaip modernios, progresyvios, turinčios savo viziją partijos kuriamą įvaizdį. Yra rimtų abejonių, kad už progresyvumo ir modernumo širmos gali atsirasti kažkas visiškai priešingo, rodančio, kad eksmasiulių partija iš tikrųjų yra padaras, primenantis sukryžmintą padlaižūną ir pavaldinį, – organizaciją, kuriai daugiausia vadovauja „patriotinių“ įmonių tipo „MG Baltic“ aktyvai. Artūras Zuokas, buvęs Liberalų šefas, netgi teigia, kad šis koncernas buvo už partijos skilimą, nes norėjo, Liberalų Sąjūdžio pirmininku vietoje jo įmontuoti būtent G. Steponavičių. Nežinau, kiek yra patikimas A. Zuokas, bet apskritai po visų prokuratūros naujienų sunku atsispirti įspūdžiui, kad liberalams per savo ypatingus santykius su Lietuvos verslo rykliais daugiau dera vadintis kišenine partija nei rimta politine organizacija.

Žinoma, matysime, kaip toliau vystysis liberalų ir „MG Baltic“ byla. Tačiau jei ji išlaikys savo dabartinį tempą, bijau, kad Kurlianskio koncernui pritrūks milijonų apvalyti jo skandalais suterštą įvaizdį.

Tadeuš Andžejevski

Komentuoti