Nors aš, būdamas istorikas, lyg ir turėčiau sudalyvauti tokioje diskusijoje, šios garbės atsisakysiu ir su jumis aptarsiu ką kitą – kaip piliečiui tapti savo valstybės karaliumi.

„Valstybė – tai mes“, „Mes esame tikrieji valstybės šeimininkai“, „Valdžia tarnauja mums“ ir t.t. ir panašiai. Pripažinkite, bičiuliai, tokie lozungai – toli gražu ne naujovė. Labai blogai, kad šitos tiesos tapo reklaminėmis skanduotėmis, jei ką ir keliančiomis – tai pasipiktinimą.

Todėl noriu pasiūlyti sudėtingą receptą, kaip tapti savo valstybės karaliais. Sudėtingą? Ar man nevertėjo parašyti „paprastą ir per dieną tik septynias minutes atimantį trijų žingsnių planą“? Tiesa tokia: planas elementarus, reikia tik jį vykdyti. T.y. reikia sąmoningo ir atkaklaus piliečio. Bet „sistema“ tokių piliečių negamina!, – teisėtai prieštarausite. Jūsų laimei: jei jau suvokėte savo ribotumą ir spragas, sveikinu, niekas nebesutrukdys jums paties sukurti save. Prie plano!

Išmanyti teisės aktus. Pradėkite nuo LR Konstitucijos – visų įstatymų, sprendimų, nutarimų ir kitų dokumentų pamato. Žinokite, kad visos valstybinės institucijos jums turi suteiktą reikalingą informaciją, todėl jei ko ir neišmanote – skambinkite, rašykite, klauskite ir kitam pasakykite.

Dalyvauti. Ar pažįstate savo laiptinės kaimynus? O viso namo? Vietos bendruomenės – jei jos gyvos, jei jos aktyvios – visuomenė sveika, valstybė – jūsų! Bet jei nėra stiprybės vietos bendruomenėse, geriausiu atveju būsite statistais per rinkimus.

Naudotis. Sako, nėra teisybės, nėra teisingumo, sistema veikia tik stipresniojo naudai. Pilietis turi daug mechanizmų apginti savo tiesą, tik dažnai suskumba nuogąstauti, kad jo tiesa neginama dar nieko pats nepadaręs. Net jei sistema netobula, atsiribojimas nuo jos nėra sprendimas. Dalyvaukite, naudokitės savo teisėmis ir valstybėje esančiais įrankiais – būtinai atkreipkite dėmesį į spragas, informuokite savo atstovus, parašykite peticiją, informuokite bendruomenę, vadžios institucijas, žiniasklaidą.

Būkite geranoriški. Taip, yra ištisas valstybės valdymo aparatas, kuriam turi būti mokama ne už tai, kad pastarasis sukurtų problemas, bet už tai, kad problemos būtų išspręstos. Ir visgi valstybės valdymo specifika – jūs esate sprendimo dalis. Be piliečių palaikymo, aktyvumo ir indėlio joks sprendimas nebus sėkmingas.

Logika. Mes turime valstybę tam, kad būtų lengviau gyventi. Pasirinkome šią darbų pasidalinimo, rūpinimosi vienas kitu, šią išlikimo formą ne atsitiktinai. Žinome, kad išlikti grupėje lengviau, nei po vieną. Visuomenė, kaip ir valstybė, kurioje visi gyvena kas sau, nėra sėkminga, nėra įmanoma. Kai kitą kartą mokėsime mokesčius, atlyginimą darbuotojams ar mesime šiukšlę ant tako – dar kartą paklauskime savęs: kodėl aš gyvenu bendruomenėje, kodėl aš esu pilietis?

Sutikite, paprasti žingsniai. Primityvūs! Bet jie reikalauja šiokios tokios disciplinos.

Vytenis Andriukaitis

www.andriukaitis.lt