Spausdinti šį puslapį

Lietuviškos katastrofų Kalėdos

2016-12-29, 10:38
Įvertinkite šį įrašą
(11 balsai)
Lietuviškos katastrofų Kalėdos Gintarė Pugačiauskaitė

Šiemet Kalėdos buvo pačios liūdniausios.

Sakote, buvo kitaip? Manau, tereikėjo žiūrėti ne į valgius, ne į dovanas, o į šalia esančius žmones, kurie sėdėjo drauge su jumis prie šventinio stalo. Tada tą liūdesį lengvai būtumėte išvydę ir patys.

Suvargusi močiutė, kone mėnesį iki Kalėdų nuo ankstaus ryto tapenusi po visas parduotuves ir turgų, besidairiusi akcijų ir pigesnių prekių, ilgai taupiusi pensiją, kad supirktų vaišes šventėms. Pinigų vaistams jau neliko, sveikatos, beje, irgi, nes kas gi atlaikytų šitiek nuolatinio centų skaičiavimo, mišrainių pjaustymo ir šventinės ruošos?

Pasimetęs studentas, sugrįžęs iš sostinės nupilkėjusiu veidu. Giminaičiai vis klausinėja, kaip jam sekasi, gal jau tuoj, baigęs savo ekonomikos mokslus, taps solidžiu bankininku? Bet argi jie žino, kad jam teko mokėti už studijas, o į darbą priėmė tik greitojo maisto restoranas, todėl kol kas jo ateities perspektyva – tik augančios skolos?

Suaugusieji, paskubomis siektelintys tai vieno, tai kito valgio, jų veiduose – nerimas ir skuba, nes iškart po švenčių teks krautis lagaminus ir vėl išvykti pasitikti savos emigranto dalios. O gal piktas darbdavys paskambins jau šiandien? Ką jiems pasakyti, ko palinkėti tiems žmonėms, kurie tuoj vėl pradings iš mūsų gyvenimų? Argi galima plėšti šventines džiugesio kaukes, ir prisipažinti, kad jų iki skausmo trūksta? Kokią kainą teks mokėti už tokį atvirumą? Gal nutylėti. Juk tie žmonės tuoj išnyks oro uoste su pilnais lagaminais, po kurio laiko mes tiesiog įprasime gyventi be jų. O per kitas Kalėdas bandysime taip pat apsimesti, kad viskas gerai.

Vaikai ir mokiniai, pusiausnūda krapštinėjantys maistą, nuvargę nuo mokyklinių karnavalų, snaigių karpymo, ir vis tiek apibarti mokytojų, kuriems kiekvieni nauji metai – naujas nerimas dėl galimos švietimo sistemos pertvarkos, nedideli atlyginimai ir vis augantys darbo krūviai.

Aišku, gal viso to jūsų šeimoje ir nebuvo. Gal jums pasisekė labiau. Visaip gali būti. Bet blogio aura šiemet apgaubė visą šalį. Kelios dienos prieš Kūčias Panevėžyje nuskendo berniukas. Kaune nušautas boksininkas Remigijus Morkevičius. Paskelbta ekstremali situacija Vilniuje. O kur dar eismo nelaimės, neblaivūs vairuotojai. Kūčių dieną vien tokiame mažame kurorte kaip Druskininkai įvyko dvi avarijos.

Tiesą pasakius, iki šiol taip ir nesupratau – tai ką mes čia išvis šventėme?

Gintarė Pugačiauskaitė

Komentarai  

 
#3 R. 2016-12-29 14:28
Po tamsaus laikotarpio visada ateina šviesesnės dienos. Tad svarbiausia nenusiminti ir drąsiai eiti pirmyn
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 
 
#2 * 2016-12-27 15:59
tikrai pilkos, tamsios šventės pasitaikė
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 
 
#1 katolikė 2016-12-27 13:20
Mes šventėme Kristaus Gimimą, o tai yra svarbiausia
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Komentuoti